Man retkarčiais išplaukia mintys,
Vaidenas krantai nerasti,
Jūreivio keliai virš paskendusių rūmų,
Laivai lyg žaislai vandeny.

Aš vienišas jaunas jūreivis,
Nes nieks nemylėjo manęs.
Ir niekad Jamaikoj žavi juodaplaukė
Netars man - aš noriu tavęs.

Todėl geriu, geriu lyg dugno
Už tuos, kuriuos myli banga,
Už tuos, kuriuos jūra išmes,
Už tuos, kurie dugne
Geriu lyg pačio dugno.

Nes niekas už nieką
Su niekuo ir niekaip
Niekad nemylės manęs.

Bet meilė ateina į širdį
Balta tarsi pieno puta.
Man šypsos ir moja žuvėdra baltoji
Ir skamba jūreivio daina.

Ir liejas į širdį nektaras,
Pasaldintas meilės jausmu,
O jūrų žuvelės susėda ant dugno,
Nes aš pirmąkart myliu.

Todėl geriu, geriu lyg dugno
Už tuos, kuriuos myli banga,
Už tuos, kuriuos jūra išmes,
Už tuos, kurie dugne
Geriu lyg pačio dugno.

Nes niekas už nieką
Su niekuo ir niekad
Niekaip nemylės manęs.