UŽMARŠTIES DVELKSMAS

Yra klausimas bet nėra atsakymo.
Yra liūdesys, bet nėra džiaugsmo.
Yra tamsa, bet ėra šviesos.
Yra skausmas, bet nėra vilties.

Užgęsusios akys, kupinos skausmo,
Jos verkia be garso ir ašarų.
Užgęsusios akys, bet nemirusios,
Jose tik klyksmas be garso.

Laikas nusinešė viską,
Kas buvo taip saugota ir branginta.
Dievų ir Deivių vardai bei Alkai
Nuskendo tamsioj užmaršty ...

Pamiršti Dievai,
Pamiršti vardai,
Pamiršti laikai,
Pamiršta šviesa ...

Ąžuole, tu čia stovi jau daugel amžių,
Tavęs neįveikė nei šaltas plienas, nei karšta ugnis.
Tad prabilk į mane visų Dievų ir Deivių vardu,
Sugrąžink mane į prarastus laikus.

Žemyna, meldžiu Tave, atverk man savo gelmes !
Gabija, sušildyk mano kūną ir dvasią !
Vėjau, išnešiok mano pelenus !
Perkūne, atverk man dausų erdves !