Tu tik prisiglaudi ir grindinys pakyla
Kad angelas turėtų kur nutūpti
Apsikabinęs šunį pagalvę ir tylą
Tu ištirpsti vėjuotą nakty lyg žvaigždė ant delno

Ir tik ant stogo sargas laiko dangų (širdį)
Kad niekas jo gelmėj neužgesintų
Susirenka sapnų pakrantėn vėlės
Ir baltos snaigės nuo blakstienų krinta

Tu tik prisiglaudi ir laikrodis nustoja
Vidurnakčio gelmėj save skaičiuoti
Tu tik prisiglaudi ir viesulas užpusto
Ir garvežį ir traukinį ir stotį