Touched,
You say that I am too,
So much,
Of what you say is true,
I'll never find someone quite like you,
Again,
I'll never find someone quite like you,
Like You,
The razors and the dying roses,
Plead I don't leave you alone,
The demi-gods and hungry ghosts,
God, god knows I'm not at home,
I'll never find someone quite like you,
Again,
I'll never find someone quite like you,
Again,
I looked into your eyes and
Saw a world that does not exist,
I looked into your eyes and,
Saw a world I wish I was in,
I'll never find someone quite as touched as you
I'll never love someone quite the way that I loved you.
Aš sau galvoju: hm, reikės kažkada man šį mėnesį The Reticent įkelt į music'ą. Paminėjau vakar vakare komentare grupę, šiandien ryte žiūriu, jau yra. Dėkui Alvydai, esat greitis!
Kita vertus, pono retorika prie tam tikrų dainų kaip "Kokie 90% dainos š", "Kažkoks židišks mīžals" ir "Š...klasika...vempt norisi" yra tiesiog nemaloni ir nepagarbi. Kritika - ok, nepagrįstas varymas riebiais žodžiais jau ne ok.
O viešpatie, kokia tragedija, žmogus 9 kartą per TRYLIKĄ METŲ pasiūlė tą pačią dainą. Aš suprantu, kai per trumpą laiką ten tą pačią dainą kiša ir kiša, nervuot gali pradėt, bet čia tai labai normalu. Aš pats greičiausiai taip elgiuos.
2011 m. spalio 23 d. 02:06:55
Manyčiau, kad tiksliausiai ją apibūdina šis youtube komentarų perliukas:
"This song is a perfect soundtrack during the sex"
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara