Džiaugėsi tėvas seniai, kad užaugo jo šaunūs sūnai,
Kad išėjo i svietą, kad vargo vargti neteks,
Džiaugėsi tėvas ilgai, kad nebus jie kokie vanagai,
Kad nebus jie tokie - niekad žodžiu blogu neminės.

Džiaugėsi močia visiems, kad mieste jie gyvena, kad jiems
Basomis nebereikia lakstyti kieta žole,
Džiaugėsi močia tąsyk, kad vaikai važinėja taksi,
Kad vaikai taip gyvena, kaip jai nebeteko gyvent.

Jurgis, Antanas, Aloyzas ir Martynas,
Keturi miestiečiai broliai grįš namo
Jurgis, Antanas, Aloyzas ir Martynas,
Keturi miestiečiai kaime liks nakvot.

Skundžiasi tėvas dabar, vėlei žemę reikėtų apart
Vėlei stogą reikėtų uždengt - sveikata nebe ta,
Skundžiasi močia viena, kad ilga jau rudens diena,
Kad žiema netoli ir malkų tikrai neužteks.

Jurgis, Antanas, Aloyzas ir Martynas,
Keturi miestiečiai broliai grįš namo
Jurgis, Antanas, Aloyzas ir Martynas,
Keturi miestiečiai kaime liks nakvot.

Liks nakvot, paliks nakvot
Broliai kaime liks nakvot
Liks nakvot, paliks nakvot
Broliai kaime liks nakvot