---

---

Scenos priekyje, lydima motyvo iš Fr.Schuberto kvarteto, nedrąsiai šoka
MERGAITĖ. Ji ir nenujautė, kad buvo pagimdyta vieno, kažkada netekusio savo
dukters jūreivio vaizduotėje, ir pasmerkta amžinam gyvenimui atviroje jūroje.
VĖLIAVA pagaliau išsivadavo iš juodo raiščio, sukluso, o išvydusi šokančią
MERGAITĘ - sustingo. Ji atsargiai prisilietė prie MERGAITĖS, plačiai išskleidė
savo vėliavišką skraistę, tokiu būdu lyg saugodama šią mažą sielą, ir tikėdama jos
išsigelbėjimu. Juodas kaspinas liko VĖLIAVOS rankose, ir mes nežinome, kada jis
iš jų iškris. TRIMITININKAS pūtė savo trimitą, BŪGNININKAS beldė
nerimastingas treles, vis tikėdamiesi, kad juos išgirs…

---

Dienos dainų siūlymai