Olen valvonut liikaa
Iho kalpenee
Otsan luu kuultaa valossa
Luonnon valossa yön hengitys tihenee
Ja valveavaruus virtaa
Polku on tulessa
Polku on tuhkana
Metsän varjoon kadonneet jäljet
Unien haalistuneet värit
Kallo irvistää ihon alta
Mullassa idiootin virne
Luutuneena naamaan
Kosmos
Mestari
Vereni mustenee silmissä
Kun oksat työntyvät syvälle kehooni
Kosmos
Mestari
Anna lupaus tai enne
Että särjet tämän ikonin
Kosmos
Mestari
Niele hajoava mieli
Valveavaruus ne tik uždaro puikų Värähtelijä albumą. Jis taip pat meta užuomina į tai, koks bus Oranssi Pazuzu skambesys po 4 metų, kai jie išleis kitą studijinį albumą Mestarin Kynsi. Värähtelijä albume klavišinių ir apskritai sintezatorinių manipuliacijų nėra jau tiek daug, tai nėra taip jau labai elektronikos inspiruotas albumas, bet Valveavaruus kompozicijoje į psichodeliškai atmosferinį muzikos pluoštą grupė įsiuva įvairių sintezatoriaus manipuliacijų (įžangoje), bene bažnytiškai skambančių vargonų (vidurinėje sekcijoje) ir riebų sintetinį bosą, greičiausiai boso pedalą trečiajame kūrinio trečdalyje. Nors yra avantiūristiškų vargonų Saturaatio dainoje, griausminga vargonų siena Havuluu kulminacijoje, bet sintezatoriaus manipuliacijos albume gan retos, pasirodo tik protarpiais ir dažniausiai antrame plane. Valveavaruus dainoje šitie bene elektroninę muziką primenantys elementai tampa daug atviresni ir tokia pati filosofija tęsiasi tiek Mestarin kynsi, tiek Muuntautuja albumuose.
Valveavaruus nėra mano mėgstamiausias kūrinys albume, jo pirma pusė man kartais prailgsta. Bet nuo vidurio tas vargonų skambesys taip mane įsiurbia, o tą riebų bosą tiesiog dievinu. 10 balų su minusu.
Man vis tiek gaila MTV 80s. Nors eveik viskas iki skausmo žinoma, bet tai buvo mano muzika, mano fonas. Paskutinės dienos su tikro garso koncertais uvo tikrai WOW. O tai, kas liko išjungus muziką, galima ir išvis išjungti. Nepasigesiu
Alvydai, aš nespėju visų jūsų komentarų apie albumus skaityti, o daug dominančių atlikėjų komentuojat. Bet aš tikriausiai ir po naujų metų toliau nagrinėsiu 2025 leidimus.
Mano tempai kaip tik kritę - pasibaigus kovidui gerokai sumažinau naujos muzikos absorbciją. Fokusas nukrypo labiau į atskirų atlikėjų diskografijų totalinius tyrinėjimus.
Aš savo topo kortų atskleist nenoriu (tuo labiau, kad dar laukiu Ulver albumo poryt išeisiančio), bet su Deftones albumu šiemet nemažai laiko praleista, rimtas kandidatas į topą.
2025 m. balandžio 22 d. 16:47:35
Valveavaruus ne tik uždaro puikų Värähtelijä albumą. Jis taip pat meta užuomina į tai, koks bus Oranssi Pazuzu skambesys po 4 metų, kai jie išleis kitą studijinį albumą Mestarin Kynsi. Värähtelijä albume klavišinių ir apskritai sintezatorinių manipuliacijų nėra jau tiek daug, tai nėra taip jau labai elektronikos inspiruotas albumas, bet Valveavaruus kompozicijoje į psichodeliškai atmosferinį muzikos pluoštą grupė įsiuva įvairių sintezatoriaus manipuliacijų (įžangoje), bene bažnytiškai skambančių vargonų (vidurinėje sekcijoje) ir riebų sintetinį bosą, greičiausiai boso pedalą trečiajame kūrinio trečdalyje. Nors yra avantiūristiškų vargonų Saturaatio dainoje, griausminga vargonų siena Havuluu kulminacijoje, bet sintezatoriaus manipuliacijos albume gan retos, pasirodo tik protarpiais ir dažniausiai antrame plane. Valveavaruus dainoje šitie bene elektroninę muziką primenantys elementai tampa daug atviresni ir tokia pati filosofija tęsiasi tiek Mestarin kynsi, tiek Muuntautuja albumuose.
Valveavaruus nėra mano mėgstamiausias kūrinys albume, jo pirma pusė man kartais prailgsta. Bet nuo vidurio tas vargonų skambesys taip mane įsiurbia, o tą riebų bosą tiesiog dievinu. 10 balų su minusu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas