Smingu smėlyje
Matau, jau dingo dangus
Jie to nesupras
Jog lis tuoj lietus
Eisiu šalia
Sausų žmonių minioje
Žiūrės jie į mane kreivai
Nes būsiu šlapias visiškai
Lietus tik lietė mane
Jis buvo tamsiame debesyje
Supratęs vienas aš einu
Praleisti laiką su nostalgijos jausmu
Su nostalgijos jausmu
Su nostalgijos jausmu
Su nostalgijos jausmu
Galvoj skamba tiktais minoras
Jausmų neiššifruotas kodas
Širdy jau pradingęs noras
Užtat vasarą man geras oras!
Aš sau galvoju: hm, reikės kažkada man šį mėnesį The Reticent įkelt į music'ą. Paminėjau vakar vakare komentare grupę, šiandien ryte žiūriu, jau yra. Dėkui Alvydai, esat greitis!
Kita vertus, pono retorika prie tam tikrų dainų kaip "Kokie 90% dainos š", "Kažkoks židišks mīžals" ir "Š...klasika...vempt norisi" yra tiesiog nemaloni ir nepagarbi. Kritika - ok, nepagrįstas varymas riebiais žodžiais jau ne ok.
O viešpatie, kokia tragedija, žmogus 9 kartą per TRYLIKĄ METŲ pasiūlė tą pačią dainą. Aš suprantu, kai per trumpą laiką ten tą pačią dainą kiša ir kiša, nervuot gali pradėt, bet čia tai labai normalu. Aš pats greičiausiai taip elgiuos.