J.Marcinkevičius Tėviškės lietūs

Sode ramaus ir seno vyno kvapas
Dar šviečia sukirsti šilti sienojai
Ir visa tai kas bus jau buvo vakar
Ir vis graudžiau vis žiauriau dienoja
Visi keliai į prietemą ir tylą
Jausmingai šiltą naktį groja
Išskrido paukščiai iš vaikystės šilo
Sudie- išsiskiriam geruoju
Tėviškės lietūs, tėviškės lietūs- nuaidėjo taip toli
Tėviškės lietūs, tėviškės lietūs- jų pamiršti negali
Užgesta medžiai, sensta žolės,
Bet viskas lieka, bet viskas lieka.
Tarp mūsų vasaros ir žodžiai
Ir tėviškės negilūs lietūs
Tėviškės lietūs, tėviškės lietūs- nuaidėjo taip toli
Tėviškės lietūs, tėviškės lietūs- jų pamiršti negali