Kai pilka kregždutė padangėm nardo,
Jai labai pavydžiu žydrų kelių,
Vėjas man pasakė vien tavo vardą,
Bet tavęs surasti aš negaliu,
Skaidriom naktim, klausiu savo ežerų,
Sapnuos matau žiburius žarų
O kaip arti čia susirenka keliai,
Kokie karšti žemės spinduliai!
Kai pabundu aš iš upių gilumos,
Neberandu žemėj tylumos,
Aplink jaučiu virpa saulėje stogai,
Kiek paslapčių groja man žiogai...
Man beržai pasakė vien tavo vardą,
Bet tavęs surasti aš negaliu,
Kaip pilka kregždutė takeliais nardau,
O kiek daug pasauly klaidžių kelių!..
Laukuos miškuos jie smiltelėm nupilti
Sapnuos laiškuos tie takai šilti,
Skubėk skubėk - rytmečio žarų prirink,
Kalbėk kalbėk, paslaptį įmink!
Pabūsiu tau aš iš sapno gilumos,
Atskrisiu tau vėju iš dainos,
Gal žibute pražydėsiu mėlynai,
Gal lakštute suoksiu amžinai...
Laukuos miškuos jie smiltelėm nupilti,
Sapnuos laiškuos tie takai šilti,
Skubėk skubėk - rytmečio žarų prirink,
Kalbėk kalbėk- paslaptį įmink!
Pabūsiu tau aš iš sapno gilumos,
Atskrisiu tau vėju iš dainos,
Gal žibute pražydėsiu - mėlynai,
Gal lakštute tau čiulbėsiu, tau tik čiulbėsiu – Suoksiu tau amžinai!..
Yra ir gerų dalykų, gerai, kad yra Spotify integracija, kuri leidžia paklausyt dainų previews, ir apie kurią kalbėta buvo dar 2017 berods. Dėl šito džiaugiuos
Bet vis dėlto, nepaneigsi, kad tai išlieka unikali vieta internetinėje erdvėje. Vienintelė tokia. Ir vis tiek smagu, kad žmonės kaip Einaras, Alvydas, dar kas nors, ją dar bando puoselėti.
Kiek nykoka tai dar lengvai pasakyta, manau. Galima visaip šitą vietą pavadinti - Dievo užmiršta dykyne, fosiline iškasena, post-apokaliptiniu pasauliu, dar kaip nors...
Nu čia kaip ir anksčiau, kiek nykoka. Tik protarpsniais vienas kitas senas narys vis užsuka ir vėl pradingsta. Bet koks toks sugrįžimas atrodo kaip didelis pagyvėjimas.