Kas ten i langą beldžiasi?
pavargęs ir sušalęs,
Tai girių paukstė braižioja
Langu stiklus, dukrele.

Tolimos žvaigždės klaidžioja
Ir žino mūsų vargą.
Kai tu užaugsi didelė,
Pagausim paukstę margą

Aš vaiką pardaviau, Dieve, ką aš padariau?
Aukstam kalnelyje, guli jos motulė.

Ne ta, man saulė kaip kadais,
Ne taip man šalama girios,
Ne ta naktis, ne tie žiedai,
Jau siela kaip numirus.

Miegok, dukrele, mes vieni keliausime per šalta pūga,
Miegok, dukrele, danguje tavo sidabro paukstė sukas.

Tai mūsų motinos, baltą veidą aš matau,
O šviesios sutemos aš sau niekad neatleisiu..