Verk, vaikeli, šnirpščiok nosim

Šitaip daug ramiau miegosi

Ten kur skriejantys sapnai

Verkia tirpstantys kalnai

Verk, vaikeli, verk lengvai

Tu balandį pagavai

Nebijok jis liks pas mus

Vaikeli tu sulaužei jam sparnus

Verk, vaikeli, verk kasdieną

Verk tada akis užmerk,

Nes užaugęs tu jau niekad

Nemokėsi šitaip verkt

Verk, vaikeli, kol gali

Netgi pasakų pily

Princas verks ant ešafoto

Ir princesė nebučiuota

Verk, vaikeli, verk kol moki

Ir matyk pasauly tokį,

Kokio aš jau nematau

Ir todėl pavydžiu tau

Verk, vaikeli, akys sausos

Tau, kol kas dar nepriklauso

Gaudyk ašaras delne

Ir išmokyk verkt mane..