Aš prikėliau tave vidurnaktį
Mes leidomes laiptais žemyn
Kuo toliau nuo tėvų nuo mirties nuo miesto
Tu verki ir slenkiesi artyn
Mes pravėrėme langus vidurnaktį
Ir nupurtėm sparnus nuo pečių
Kuo daugiau pamatyt, paragaut, paliesti
Prisikviesti nekviestų svečių

Mes būsim tiktai dviese
Ir viskas bus kaip tu norėsi
Mes mirsim tiktai dviese
Bet aš juokiuosi, tu juokiesi

Aš stebėjau tave vidurnaktį
Tavo baigiančias degti akis
Ir žinau ko bijai, ką slepi, ką saugai
Savo ašaras, savo mintis
Mes kartojom eiles vidurnaktį
Ir nuvijome baimę diena
Aš žinau kas kalbės, kas dainuos, kas juoksis
Tavo balsas, plaukai, šypsena
Mes būsim tiktai dviese
Ir viskas bus kaip tu norėsi
Mes mirsim tiktai dviese
Bet aš juokiuosi, tu juokiesi
Mes būsim tiktai dviese