Nepalikai man nieko, tik šukes širdy
Dėl to, kad viskas baigta, kaltas tu esi, kvaily
Žaidei su manimi kaip su lėle
Vieną dieną reikia, kitą – jau ne

(...?) nemačiau,
Beprotišką tau meilę aš jaučiau,
Tikėjau, kad amžinai kartu mes liksime.

Ei, ką tu darai?
Tu sudaužei širdį
Ir leidai numirti vienatvėj.
Ei, man melavai,
Kad meilė – ne skausmas,
O velniškas džiaugsmas...
Vienatvė...

Man tai vienatvė... (x4)


Širdis plyšta prisiminus man tave,
Tavo meilė mirė, mano liko širdyje.
Vienu metu aš myliu ir nekenčiu tavęs,
Norėčiau, kad maldautum atleidimo iš manęs.

Ašaros jau akyse viską greit pakeistų,
Protas šauktų „ne“, širdis vis tiek atleistų.
Deja, bet nejaučiu, kad nori grįžti pas mane,
Kviečiu, grįžk... sakai: „ne“...

Ei, ką tu darai?
Tu sudaužei širdį
Ir leidai numirti vienatvėj.
Ei, man melavai,
Kad meilė – ne skausmas,
O velniškas džiaugsmas...
Vienatvė...

Man tai vienatvė... (x4)


Kaip atsukti rodykles?
Kaip pabust šalia tavęs?
Kaip atsukti rodykles?
Kaip išmokt tavęs nekęst?

Ei, ką tu darai?
Tu sudaužei širdį
Ir leidai numirti vienatvėj.
Ei, man melavai,
Kad meilė – ne skausmas,
O velniškas džiaugsmas...
Vienatvė...
(x2)