DRAUGUŽI NETEISK

Lyg freska aš jutau
Prisiminimu nuodėmes
Jaunystės vėl žarstau
Kaltes o jų tiek daug

Tikejomės kadais
Naujus takus praminti mes
Drauguži jau neteis
Ir atgailos nelauk
1.Pr.
Tau rankos as neištiesiau
Nors ir ėjome kartu
Štai stoviu laiko kryškelėj
Ir džiaugsmo nerandu

O tu likai puseukelėj
Bejausmėj dykumoj
Ir nekur nekeliausi jau
Nei šiandien nei rytoj

Kur tie seni laikai
Kai širdys buvo atviros
Beliko pelenai
Lyg prakeiksmo aidai

Aplink daigtų gausa
Tačiau širdy taip vieniša
Krūtinėje sausra
Kai draugo nebėra
2.Pr.
Tau rankos as neistiesiau
Nors ir ėjome kartu
Štai stoviu laiko kryškelėj
Ir džiaugsmo nerandu

O tu likai puseukelėj
Bejausmej dykumoj
Ir nekur nekeliausi jau
Nei šiandien nei rytoj