Neša mane... Keisto gyvūno ketera
Per jūra, kai baigsiu dainuoti, ji sustos.
Bet mano tikėjimas nenuliūs
Išliks tvirtas, koks tvirtas yra

Rujojančio elnio žvligsnis
Aš tingiu, nes noriu pasilikti jojo dugne
Kur miegas toks pat neapčiuopamas,
Kaip ir rupūžės nuodai iššnabždėti man ausim

Mano laivai tavo dugne,
Deimantinės žuvys aksominiais liežuviais nulaižo nuo jų bures
O jūra ne iš čia, o jūra tikra, o jūra ne iš čia, o jūra tikra
Tose bangose vėl užgimsta aušra

O švyturį, kuris esi saulėje, kur nusisukai?
Pro kieno ploną duonos riekę mum dabar švieti?
Kokioj užeigoj, pavirtęs žvakės šviesa plazdi plazdi plazdi ant veido?
Kieno drugius vis degini savo apgavystėmis?

Mano laivai tavo dugne,
Deimantinės žuvys aksominiais liežuviais nulaižo nuo jų bures
O jūra ne iš čia, o jūra tikra, o jūra ne iš čia, o jūra tikra
Tose bangose vėl užgimsta aušra