Ir sutikau aš jį,
Kai rožės skleidėsi,
Kai sviro po langais
Balti javų žiedai.
Ant kranto stovi jis,
Kaip angelas gražus,
Baltų javų žiedus
Į upę meta jis.

Priedainis 2 k.
Ramunę baltąją užbūrė laimė man,
Bet nesugrįš jinai jau amžinai.

Užburta jį sekiau,
Bet jis kaip vėjas,
Nors maldavau, prašiau,
Toli nuėjo.
Ir ši gili žaizda
Paliko man tada,
Kai savo širdyje
Paniekinai mane.

Priedainis 2 k.
Ramunę baltąją užbūrė laimė man,
Bet nesugrįš jinai jau amžinai.

Nors sutikau aš jį,
Kai rožės skleidėsi,
Kai sviro po langais
Balti javų žiedai.
Sugrįžk, o mylimas,
Leisk prisiglausti,
Leisk paskutinįkart
Ištart myliu...

Priedainis
Ramunę baltąją užbūrė laimė man,
Bet nesugrįš jinai jau amžinai.