Išaušo rytas nuostabus Ir tikėk,
Ir šypsosi dangus. Stipriau gyvenimą mylėk.
O aš einu šviesia gatve, Ir būna metuose diena,
O kur – dar nežinia! Girdi,jau meilė laukia.
Jei norite žinot visi,
Maži ir dideli –
Šią naktį aš sapne buvau
Ir meilę sutikau.
Noriu šokt dabar,
Noriu lėkt sparnais,
Noriu kilt virš debesų,
Noriu būt šalia
Ir kad būtum tu.
Ir tu dainuok,
Kada širdis dainuoja,
Šok, jei akys nemeluoja,
Skrisk ir pasitiki ją vienplaukė.
Ir tikėk,
Stipriau gyvenimą mylėk.
Ir būna metuose diena,
Girdi, jau meilė laukia.
Ir tu sutiksi ją, žinau –
Gal taip, kaip aš sapne,
Gal šokančią nakties bare,
Gal einančią gatve...
Pažinsi ją tu iš akių
Šviesių ir didelių.
Kai pervers ji tave žvilgsniu,
Ištarsi: „Ach, tai tu!”
Noriu šokt dabar,
Noriu lėkt sparnais,
Noriu kilt virš debesų,
Noriu būt šalia
Ir kad būtum tu.
Ir tu dainuok,
Kada širdis dainuoja,
Šok, jei akys nemeluoja,
Skrisk ir pasitiki ją vienplaukė.
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal