Klaidžiodamas gatvių vingiais - aplankau senus kiemus,
pavargstu, kaip man nuo to jau slogios mintys, vėl žinau ilgokai kamuos...
Smulkmenos giliai į širdį sminga neišvengiamos,
jos man kasdienine našta seniai pavirto, išeities nerast man jokios!

Pried.: Greit nesava tampa man puošniausia gatvė,
skubėjimo, reklamų, triukšmo visuma -
slegia panašiai kaip vienatvė!

Eidamas per ją, pagalvodavau ne kartą:
"Nejaugi savo odisėjų audroje
blaškomas vis tolstu nuo kranto?"

Mėginau suprast save,
nors trumpam sustoti nūdienoj -
supratau: tiek bendro - mudviejų likime...

Pražydo štai lyg puošmena -
svetima, nors ir savam krašte -
laukinė Obelis senamiesčio kieme...

Lyg iš Praeities sugrįžęs,
tuo, ką dar turiu - viliuos:
Su ja mane lig šiol dar stiprūs saitai riša -
ar ilgam išsaugosiu juos!?

Nuo mažens buvau susietas su Gamta ir jos grožiu,
Dabar aplinkui daugiaaukščių pilkos sienos,
Teka, leidžias Saulė už jų...

Pried.: Greit nesava tampa man puošniausia gatvė,
skubėjimo, reklamų, triukšmo visuma -
slegia panašiai kaip vienatvė!

Eidamas per ją, pagalvodavau ne kartą:
"Nejaugi savo odisėjų audroje
blaškomas vis tolstu nuo kranto?"

Mėginau suprast save,
nors trumpam sustoti nūdienoj -
supratau: tiek bendro - mudviejų likime...

Pražydo štai lyg puošmena -
svetima, nors ir savam krašte -
laukinė Obelis senamiesčio kieme...

Mėginau suprast save,
nors trumpam sustoti nūdienoj -
supratau: tiek bendro - mudviejų likime...

Pražydo štai lyg puošmena -
svetima, nors ir savam krašte -
laukinė Obelis senamiesčio kieme...