Vagone restorane prie taurės šampano
Sėdėjo jauna mergina.
Jos kerintis juokas, plaukai, akys juodos
Svaigino lyg viskis mane.

Vaišinau ją šampanu, po to laimei mano
Kupė jos buvo tuščia, tamsu.
Nelauktai atskubėjęs, vyriškis įėjo,
Jai tarė skausmingu balsu:

Patikti daug kam galėtum Liusi,
Bet mane, savo vyrą, prašau išklausyt.
Išėjai mus pasmerkus, laukuos stovi derlius
Vaikai alkani ir basi.
Palikti jų neturėtum Liusi!

Jo didelės rankos nuo veido nerangiai
Nubraukia skausmą, tačiau
Širdis plyšta, matos, išdavus, pametus,
Akyse neviltį išskaičiau.

Juodaakė Liusilė išsigandusi tyli,
Aš pats pamaniau, jog miriau.
Nebėr meilės gaisro, užgesusiai aistrai -
Liucilei pakildams tariau.

Patikti daug kam galėtum Liusi,
Bet savo vyro, prašau paklausyt.
Išėjai juos pasmerkus, laukuos stovi derlius
Vaikai alkani ir basi.
Palikti jų neturėtum Liusi!