EKRANIZUOTA KUKUČIO IDILĖ

Aš nepjaunu ir nesėju:
visko man pilni sapnai,
paukščiai aplink mano sielą
skraido, liesdami sparnais.

Nukalu iš dalgio rytą,
dirbu aušrą Nemune
ir į juostą įrašytas
pats sau rodaus ekrane.

Aš iš oro gaunu algą,
iš privalomo dangaus
įmagnetintas man valgis
byra gausdamas.

Sau kovoju – atsibusti,
vis kovoju – pamatyti,
spinduliai languos kaip lūžta,
numatyti vakar rytą.

Praneša man vis – ką valgau,
kad laimingas – sužinau,
praneša man – skaldau malkas,
ką galvoju snausdamas.

Kas dar bus – žinau tvarkingai,
ką matau – vis pasiklausiu.
Net nereikia būt laimingam,
kad sau būtum laimingiausias.

Jau padangių pievos valomos,
nušienauti vyturiai...
Įmagnetintas, privalomas
aš esu labai gerai.

Martinaitis, Marcelijus. Toli nuo rugių: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1982.