O gėlės, pražydusios vakar prie lango,
Dar viena diena taip dėsningai pabrango.
Švelnumas kvepėdamas plūsta ir plūsta
Į žodį, į tylą, į mudviejų būstą.

Mes nieko nelaukiam, mes viską jau žinom,
Ką gavę kadais, jau grąžinom.
Išeiti nebeskubam, grįžtam iš lėto
Į čia, kur dar šiandien, į skolą gėlėtą.

Gerai, kad žydėjimas šitoks užplūdo,
Kad šitokią žiemą, kad rausva, kad mudu
Tavo ar mano ranką pakėlę
Dar galim paliesti pražydusią gėlę.

Kad dar ne kita žiema už langų,
Kai nieko neliesim, kai bus per brangu.
Gerai, kad žydėjimas šitoks užplūdo,
Kad šitokią žiemą, kad rausva, kad mudu.

Mes nieko nelaukiam, mes viską jau žinom,
Ką gavę kadais, jau grąžinom, grąžinom.
Išeiti nebeskubam, grįžtam iš lėto
Į čia, kur dar šiandien, į skolą gėlėtą.