We are the misfits with a broken horizon
Like Keats or Hemingway, survive with poets defiance
Christmas at the Martinique grieving for a home
Three generations tough it out on the big street all alone...
Rank of the privileged on the evening commute
Don't want to be bothered, don't want to be used
booming in suburbia, shuttle's on the way
A beggar asks for money. It's a dollar you don't want to pay-
To the Waterfront Weirdos
For the Waterfront Weirdos
Who are the Waterfront Weirdos?
Many live on the edge, keep them out of sight out of mind
In our midst a disgrace-answers are elusive yet we find
It's so damn hard to conceive `till it looks you straight in the eye
Just take a walk on West 32nd Street or pick up a New York Times
and believe it...
Up in an ivory tower it's hard to see, hard to feel, hard to be
homeless and one of the outcast-Waterfront Weirdos.
Who are the Waterfront Weirdos?
Many live on the edge, keep them out of sight out of mind
In our midst a disgrace-answers are elusive then we find
Powerless is a child in the wake of hunger at night
Giving up-giving in
Can't we hear their screaming from within...?
My life spent standing here in the back of a line
I'm living for the moment-yes, I'm living by the hour
in a game of survival
In a mood of resignation I'm not the man I am-
meal ticket, waiting for a handout
Things will change and somehow I'll get out
I keep telling myself it won't last forever
Adversity closing in, my sanity lapses, I'll rise again
Resisting the end
Only 22 as my apprehension seques into an IMPENDING ASCENSION
I could not fake this for long
How long am I supposed to take it lying down?
I will not take this lying down!
Many live on the edge
Keep them out of sight out of mind
In the end it is us
picking up the pieces that we find
On the path of least resistance evidence is loud and clear
When will we wake up?
Failures are mounting as the underclass grows
every year and believe that-
Up in an ivory tower it's hard to see, hard to feel, hard to be homeless
and one of the Waterfront Weirdos
It's so damn hard to believe `till it looks you straight in the eye
Shake the hands of losers lost on Broadway who remember a
nostalgic time and believe that-
Up in an ivory tower it's hard to see, hard to feel, hard to be homeless
and one of the outcast-Waterfront Weirdos.
kaip Kytsas ar Hemingvėjus, tik poeto iššūkiais gyvi.
Kalėdos Martinikoje, apie namus sielojantis -
Trys kartos ištvėrė tai didžiojoje gatvėj vienui vieni.
Privilegijuotasis rangas vakariniame reise
nenori, kad kas įkyrėtų, ar mėgintų pasinaudoti
maršrutiniam dundant priemiesčiu.
Elgeta prašo pinigų, dolerio, kurio tu nenori duoti.
Pakrantės kvartalo keistuoliams
Pakrantės kvartalo keistuoliams
Kas yra pakrantės kvartalo keistuoliai?
Daug kas gyvena ties riba, stenkis jų nematyti ir negalvoti.
Viduj savęs negarbingas atsakas, kad ir miglotas, visgi randasi.
Velniškai sunku jį sugalvoti, kai tie žiūri tau stačiai į akis
Tiesiog paėjėk 32-u West Street‘u, arba atsiversk New York Times‘ą
ir patikėk tuo...
Iš dramblio kaulo bokšto sunku įžiūrėti, sunku pajusti,
sunku būti benamiu, būti vienu atstumtuoju Pakrantės keistuoliu.
Kas yra pakrantės kvartalo keistuoliai?
Daug kas gyvena ties riba, stenkis jų nematyti ir negalvoti.
Viduj savęs negarbingi atsakymai yra migloti, tada randame:
Bejėgis yra vaikas alkio pabudintas naktį,
liaujantis – pasiduodantis,
negi negirdim jų šauksmo iš vidaus...?
Manogyvenimas bėga stovint čia eilės gale.
Gyvenu dėl akimirkos, taip, gyvenu valanda po valandos
šiame išgyvenimo žaidime.
Susitaikeliškoje būsenoje aš jau nebe aš-
maisto talonai, laukimas pašalpos.
Reikalaikeisis, aš kažkaip išsikepurnėsiu;
nuolat sau sakau, tai ne amžina.
Nesėkmės įsiurbia, protas temsta, aš pakilsiu vėl,
pasipriešindamas galui.
Man tik 22- ji, bet aš jau nuogąstauju dėl Artėjančio Dangun Ėmimo.
Negalėsiu ilgai apsimetinėti.
Kiek dar manau tverti tai nuolankiai?
Aš nepriimsiu to gnuolankiai.
Daugelis gyvena ties riba.
Stengiamės jų nematyti ir negalvoti.
Galiausiai tai mes renkame detales, kurias randame
ant mažiausio pasipriešinimo tako* - įrodymai akivaizdūs.
Kada mes nubusime?
Bėdos kaupiasi žemiausiajai klasei augant kasmet
Ir tikime kad –
Iš dramblio kaulo bokšto sunku pamatyti, pajusti, tapti benamiu,
Būti vienu Pakrantės Keistuoliu.
*The path of least resistance is also used to describe certain human behaviors, although with much less specificity than in the strict physical sense. In these cases, resistance is often used as a metaphor for personal effort or confrontation; a person taking the path of least resistance avoids these. In library science and technical writing, information is ideally arranged for users according to the principle of least effort, or the "path of least resistance". Recursive navigation systems are an example of this.
Velniškai sunku patikėti, kol tie nepažvelgs stačiai tau į akis
Kol nepaspausi rankos Brodvėjaus nevykėliams, kurie
Su nostalgija mena Tuos Laikus ir tikėti, kad
iš dramblio kaulo bokšto sunku pamatyti, pajusti, tapti benamiu,
Būti vienu Pakrantės Keistuoliu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Jeigu grupėje yra vienas vizionierius, o kiti palankūs esamam grupės modeliui, kam laužyt gerą dalyką. Mano mėgstamiausia visų laikų grupė irgi yra vieno vizionieriaus grupė – man tai puikiai veikia. Kodėl tu tai pateiki kaip kažkokį inferior modelį.
Ir atsirado "pažinotojas", sakantis, kad Smith'as vienvaldis, o solidaraus teisių pasiskirstymo pavyzdžiu pateikdamas Bitlus, kas yra, nu būkim teisingi, nesąmonė. Bitluose solidarumo bene niekada nebuvo, dėl to ta grupė ir iširo.
Nu kaip tu skiedi, aš negaliu. Taip žeminti Bamonte priešais čia besilankančius The Cure fanus. Be to, tai lygink apelsinus su apelsinais, o ne su obuoliais - Chris Rea LRT postas turi keturženklį skaičių reakcijų. Lygina matai jis... lrytą su LRT
Kiek ji pazistu, CURE gitaristas ir dainikas Robertas Smitas ten vienvaldys kaip koks Lemmy ar Ozzy grupeje ir tie visi kiti bosistai, klavisininkai ar bugnininkai nera taip solidariai pasiskirste teisem i daina kaip grupej Moody Blues ar Beatles.
Dvigubi mirties standartai. Pieras Belamonte nezinia kokio instrumento atlikejas. bet is CURE lrt straipsnio gale feisbuke liudi 268 zmones. Chris Rea - lrytas analogiskame tik 172 asmenys. Ka ? Jus norit pasakyt kad Belonte ar kaip ten jis reiksmingesnis
Jeigu pas mane prisistatytu 2 zmoniu mafijos tipo atstovai su cemodaneliu ir tvarkingais slipsais. Jie sakytu: tu priestarauji musu kursui, todel turi isnykti. Tai butu grasinimas bet nesislapstant po iskreiptais pretekstais. Sakytu, tu pavojingas subject
As tiesiog isivaizduoju kaimyna Stiopa, piktesni elektrika ar santechnika, is burnos vemianti *€££\%=× o ne prabangiais dzinsais apsiredziusi Jogailos Morkuno tipo dede kuris man sako: rupus miltai,Rimai, nutilk, nes bus trejos devynerios!
2018 m. spalio 14 d. 09:31:44
PAKRANTĖS KEISTUOLIAI
Mes nepritapėliai, mūsų horizontas nevientisas,
kaip Kytsas ar Hemingvėjus, tik poeto iššūkiais gyvi.
Kalėdos Martinikoje, apie namus sielojantis -
Trys kartos ištvėrė tai didžiojoje gatvėj vienui vieni.
Privilegijuotasis rangas vakariniame reise
nenori, kad kas įkyrėtų, ar mėgintų pasinaudoti
maršrutiniam dundant priemiesčiu.
Elgeta prašo pinigų, dolerio, kurio tu nenori duoti.
Pakrantės kvartalo keistuoliams
Pakrantės kvartalo keistuoliams
Kas yra pakrantės kvartalo keistuoliai?
Daug kas gyvena ties riba, stenkis jų nematyti ir negalvoti.
Viduj savęs negarbingas atsakas, kad ir miglotas, visgi randasi.
Velniškai sunku jį sugalvoti, kai tie žiūri tau stačiai į akis
Tiesiog paėjėk 32-u West Street‘u, arba atsiversk New York Times‘ą
ir patikėk tuo...
Iš dramblio kaulo bokšto sunku įžiūrėti, sunku pajusti,
sunku būti benamiu, būti vienu atstumtuoju Pakrantės keistuoliu.
Kas yra pakrantės kvartalo keistuoliai?
Daug kas gyvena ties riba, stenkis jų nematyti ir negalvoti.
Viduj savęs negarbingi atsakymai yra migloti, tada randame:
Bejėgis yra vaikas alkio pabudintas naktį,
liaujantis – pasiduodantis,
negi negirdim jų šauksmo iš vidaus...?
Mano gyvenimas bėga stovint čia eilės gale.
Gyvenu dėl akimirkos, taip, gyvenu valanda po valandos
šiame išgyvenimo žaidime.
Susitaikeliškoje būsenoje aš jau nebe aš-
maisto talonai, laukimas pašalpos.
Reikalai keisis, aš kažkaip išsikepurnėsiu;
nuolat sau sakau, tai ne amžina.
Nesėkmės įsiurbia, protas temsta, aš pakilsiu vėl,
pasipriešindamas galui.
Man tik 22- ji, bet aš jau nuogąstauju dėl Artėjančio Dangun Ėmimo.
Negalėsiu ilgai apsimetinėti.
Kiek dar manau tverti tai nuolankiai?
Aš nepriimsiu to gnuolankiai.
Daugelis gyvena ties riba.
Stengiamės jų nematyti ir negalvoti.
Galiausiai tai mes renkame detales, kurias randame
ant mažiausio pasipriešinimo tako* - įrodymai akivaizdūs.
Kada mes nubusime?
Bėdos kaupiasi žemiausiajai klasei augant kasmet
Ir tikime kad –
Iš dramblio kaulo bokšto sunku pamatyti, pajusti, tapti benamiu,
Būti vienu Pakrantės Keistuoliu.
*The path of least resistance is also used to describe certain human behaviors, although with much less specificity than in the strict physical sense. In these cases, resistance is often used as a metaphor for personal effort or confrontation; a person taking the path of least resistance avoids these. In library science and technical writing, information is ideally arranged for users according to the principle of least effort, or the "path of least resistance". Recursive navigation systems are an example of this.
Velniškai sunku patikėti, kol tie nepažvelgs stačiai tau į akis
Kol nepaspausi rankos Brodvėjaus nevykėliams, kurie
Su nostalgija mena Tuos Laikus ir tikėti, kad
iš dramblio kaulo bokšto sunku pamatyti, pajusti, tapti benamiu,
Būti vienu Pakrantės Keistuoliu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly