Taip norėčiau atsispirti nuo žemės
Ir pakilti – aukštai, aukštai.
Ten, kur lietus, ten kur plaukia debesys,
Ten, kur mano sapnai.

Kaip norėčiau nuskinti tau žvaigždę
Gražiausią iš visų žvaigždžių.
Ir ryte, kai dar miegosi, j atnešti – tau dovanų.

Aš toks pats, kaip ir tu,
Bet man reikia – užsimerkti ir skrist aukštyn...
O kaip norėčiau – sustabdyti laiką ir skristi su tavim

Kaip norėčiau atsispirti nuo žemės ir palikti blogus sapnus.
Ten, aukštai, kur plaukia debesys – išskleist savus sparnus.
Kaip norėčiau, aš, apskristi pasaulį ir tau papasakoti k mačiau.
Bei ryte – pasivogti saulę ir parnešti tau ją, kuo greičiau.

Aš toks pats, kaip ir tu,
Bet man reikia – užsimerkti ir skrist aukštyn...
O kaip norėčiau – sustabdyti laiką ir skristi su tavim

Skrist aukštyn į dangų – turėt sparnus ant rankų,
Žiūrėt į žemę iš aukštai
Svaigioj padangėj atrasti laimę ir būti su tavim amžinai.....