One last bullet
One last round
One single motto:
''Conquer or die!''
Our flag bleeding
On the ground
Our only hope is Werwolf!
Werwolf! Werwolf!
Werwolf
Riding the end times!
Werwolf behind enemy lines!
Sudden flames greet
Muscle and bone
And all we need is Werwolf!
Werwolf! Werwolf!
Werwolf! Werwolf!
Last ditch warriors
Crawling like snakes
Poised to rise-up
In wolven shape
Nothing to conquer
Only to destroy
Our only hope is Werwolf!
Werwolf! Werwolf!Werwolf!
Werwolf
Trap encirclement complete
A new dawn bursts as
We spurn defeat
Sudden flames greet
Muscle and bone
And all we have is Werwolf!
Werwolf!
Werwolf!
Werwolf!
Werwolf!
Suprantu tokį požiūrį... Tačiau tokiais atvejais aš visada sakau bandyti žiūrėti į šviesiąją pusę. Geriau džiaugtis, kad buvo, kad teko pabūti koncertuose (jei teko), o neliūdėti, kad išėjo (ar neužsibūti su mintimi per ilgai, kad išėjo).
O man dabar ir a-ha asocijusis tik su tamsa. Daugiau koncertų nebus. Arba ryšis kam nors panašaus kaip Ozis. Diagnozė ta pati. Tai darosi sunku klausyt savo mylimiausių. O ir šiaip niūrios mintys apnikę
Niekada normaliai taip ir nepanagrinėjau jų muzikos, apart visiems žinomų pasaulinių hitų nelabai ką žinau apie juos, bet music'e jie ganėtnai mėgstami, tai vis nugirstu ir kitas dainas, kurios sufleruoja, kad galbūt jie daugiau nei tik hitai.
Gaila. Man Minor Eart | Major Sky patiko būtent tos, sakykim, niūresnės, dainos. To Let You Win, Little Black Heart, Thought That It Was You, I Won't Forget Her tikrai yra labiau nei titulinė ar Summer Moved On. Gal todėl, kad taip ir nenugrotos.
Nenormaliai laukiu naujo Paradise Lost albumo. Liko 49 dienos pagal Spotify skaičiuoklę. Labai smalsu ar visas bus toks geras, kaip du išleisti singlai.