Virtuous
Peeling the virtuous rind of impurity
Seeded and depleted of morality’s code
Fertilize
Tainted but fertile, braindead but still verbal
Creation from lust is a god damn rush
A diabolical stare into the gateway of sin
I can smell the sweet stench flow from deep within
So I dig and dig
I tear the fleshy walls
Deeper and deeper, objection falls weaker
Arrogance encased in flesh
I open the door to humanity’s nest
Staring back at me I see the god that shouldn’t bleed
But he’s wrapped in bloody sheets, an abomination of me
I recede and hang it by its feet
It won’t stop crying and whining
Shut the fuck up
How could I expect a rebirth when my father left me a fucking whore
Don’t you speak, don’t say a fucking word
You will watch our boy suffocate
As I’m beginning to strangle him
Watch his soul leave his cold, dead eyes
The final gasp of air dissolves as Father Time meets himself
And starts to devolve, he reveals that nothing is real
The universe beckons to sleep
Nothing is real, nothing is coming for any of us
Cry out for god and beg for the end
No one can hear you scream, no one is coming for you
Jo, patraukė iš pirmos atsainios perklausos. Be galo kokybiškai skambanti sintezė tarp pragariško groulo ir išdaužančio, dinamiško muzikinio išpildymo nuo pradžios, tačiau be jokio chaoso, tarsi tvarkingai kaip iš vadovėlio, o į galą pereinant prie labiau lygaus simfoninio skambesio ir palaipsniui užgęstant. Nežinau kaip praleidau šį albumą, bet reikia būtinai pasiklausyti.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Gerklinis-žarninis groulas iš pačio pragaro ypač efektingas tempui sulėtėjus iki slo-mo. Šaižus klyksmas (shrieks) irgi pavydėtinai nusisekęs. Gitarų duetas, besiskiriantis per oktavą, audžia visiškai malonią klausai vingrią melodiją, kaip antipodą vokaliniam brutalumui.
Momentais Filas Bozmenas, kuomet maksimaliai atvėręs burną, man darosi vizualiai panašus į Volodimirą Zenenskį.
Užpernai mačiau Whitechapel Gdanske ir jau tada įvertinau sau neeilinius vokalisto gebėjimus, o pernai kažkaip pražiopsojau Hymns in Disonance albumą. Ačiū Viltei, atkreipė dėmesį, negaliu jo praleisti.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
2026 m. kovo 14 d. 18:21:09
Jo, patraukė iš pirmos atsainios perklausos. Be galo kokybiškai skambanti sintezė tarp pragariško groulo ir išdaužančio, dinamiško muzikinio išpildymo nuo pradžios, tačiau be jokio chaoso, tarsi tvarkingai kaip iš vadovėlio, o į galą pereinant prie labiau lygaus simfoninio skambesio ir palaipsniui užgęstant. Nežinau kaip praleidau šį albumą, bet reikia būtinai pasiklausyti.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2026 m. kovo 14 d. 18:06:09
Gerklinis-žarninis groulas iš pačio pragaro ypač efektingas tempui sulėtėjus iki slo-mo. Šaižus klyksmas (shrieks) irgi pavydėtinai nusisekęs. Gitarų duetas, besiskiriantis per oktavą, audžia visiškai malonią klausai vingrią melodiją, kaip antipodą vokaliniam brutalumui.
Momentais Filas Bozmenas, kuomet maksimaliai atvėręs burną, man darosi vizualiai panašus į Volodimirą Zenenskį.
Užpernai mačiau Whitechapel Gdanske ir jau tada įvertinau sau neeilinius vokalisto gebėjimus, o pernai kažkaip pražiopsojau Hymns in Disonance albumą. Ačiū Viltei, atkreipė dėmesį, negaliu jo praleisti.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly