Kodėl neužgeso saulė?
Kodėl nesugriuvo bokštai?
Kodėl nesprogo dangus?
Juk mirė, mirė, mirė žmogus!..
Ir žemėm užpilė:
Varveklių skonį burnoj.
Vaikystės drugius geltonus
Meilės žodžius užpilė.
Šešėlius baugius
Nuo krosnyje traškančių malkų.
Pabėgti nespėjusias stirnas
Nuo tavo vilnonio megztuko
Ir meilės meilės meilės žodžius
Droviai tariančias lūpas, -
Visą šviesų ir tyrą pasaulį
Mieloj, dar mergaitiškoj galvutėj. užpilė.
Tai kodėl neužgeso saulė,
Tai kodėl nesugriuvo bokštai?
Kodėl nesprogo dangus?
Juk mirė, mirė, mirė žmogus!..