Štai taip reklaminiame kompakte Ianas pristato šią dainą:
„Stebėtina, kiek daug blogų vyrukų istorijos puslapiuose nešiojo tuos akinius vieliniais rėmeliais – jie suteikia grėsmės ir suktybės įspūdį, užmaskuodami silpnaregyste. Žinote, neseniai nusipirkau tokius akinius skaitymui ir pažvelgęs į veidrodį akimirksniu pamaniau: - Kas per piktybiški langai! Taip gimė daina, sudainuota pirmu asmeniu ir laisvai paremta tariamu asmeniu, vienu didžiausiu blogiečiu istorijoje, kurio vardas turėtų būti pamirštas. Žinoma, nebent skaudžios pamokos vis dar turi būti kartojamos. Pažiūrėsim, ar atpažinsite tą piktadarį.“
Štai taip! Kaip jūs manot apie ką čia sudainuota. Yra nuomonių, kad apie Himlerį ar net Pinočetą.
Aš pats kol kas neturiu varijanto. Nebent, gal tai Berija?

PIKTYBIŠKI LANGAI

Praeities peržiūros ėmiaus pro piktybiškus langus sidabrarėmius.
Ir sukietėjusią stikle ant veido sau bei visur aplink sukabinėju.
Karts nuo karto atsiminimai verčias apie žmones, mylėjusius mane.
Nė bučinys vogčia tam neprilygs, kad per anglis karštas žygiavo dėl manęs.

Ėjau linija, labai plona ir neryškia, vos įstengdamas nenuklysti.
Patekau į padėtį: žiauri tiesa ir tik istorijai sušvelnint ją pavyktų.
Man pro akis – priedermė ir ištikimybė išdidinta
kartus kelis. Paklusnumas – vienintėlė draugystė.

Geriau jei neatminsit manęs, nepasigęsit atgulusio.
Nirti žiema nesutrikdys ledinio mano miego.
Mes neišnykstame visam, nekapituliuojame glebiai.
Vis laukiam – blogas kraujas šeimos rate išlieka.
Juokiaus kaip vaikas – gal jums pasirodys keista.
Ir kalėdos man buvo švenčių šventė.
Kalėdos mano mėgiamiausia šventė.

Ne aš vienas pasaulį matau pro piktybiškus langus.
Nors kiti už šio pažeidžiamo žvairumo slėptis stengias.
Žvilgsnyje esmė pati, tyloje tirti jis sufokusuotas.
Išsirenkite nuogi, kam jums daugiau maskuotis.
Geriau jei neatminsit manęs, nepasigęsit atgulusio.
Nirti žiema nesutrikdys ledinio mano miego.
Mes neišnykstame visam, nekapituliuojame glebiai.
Blogas kraujas naujose šeimynose išlieka.