Nuo žiemos iki žiemos
Mano akys nemeluos.
Tau atsiųsiu laišką iš tylos.
Užburta sapnų keistų,
Delnuose aš ištirpstu
Ir tavąja nuodėme virstu.

Man karšta nuo savo minčių.
Man karšta, kai tave liečiu.
Man karšta, noriu į pasaulio kraštą
su tavim.
(x2)

Man karšta...


Gal mums trūko kibirkšties,
Gal trupučio paslapties...
Bet nenagrinėkim praeities.
Uždarykim tas duris,
Šiąnakt mūsų žvaigždės kris,
Tavo delnuose mana širdis.

Man karšta nuo savo minčių.
Man karšta, kai tave liečiu.
Man karšta, noriu į pasaulio kraštą
su tavim.
(x2)

Man karšta...