Panardinęs savo skruostus
Į atminties išvargintą
Svajonių suklaidintą
Nujautrintos sąmonės paraštę
Trindamas parudavusius lapus

Ramybės ieškant, supratingų praeities veidų
Aklo pasirinkimo akivaizdoje
Tyliai sau prieš savo valią

Patirčių šiukšlyne besikasdamas
Save palietęs, save paguodęs
Nebematantis kaip sustoti
Prisidengus šilko sapnu

Laikyk mane, kol tai vyksta

Pasakyk ar aš tolstu
Šitoj supistoj nesamonėj
Kur viskas atrodo
Kaip lemtinga būties ekstazė

Akimirką susivokdamas
Gyvenimo tėkmės akivaizdoje
Iš gėdos ir nesupratimo
Stipriai kasdamas sau į ranką

Nes tik vienas tu žinai
Kuo tai baigsis
Ir kodėl gi tu buvai
Šalia..
Ten tik vienetai likusių kaltų pažadų
Nors tik juose aš save jaučiu