Stiklinės tuščios, bet jaučiuosi blaivas
Dar iš po vakar neužgijo žaizdos
Žinau, kad tau rašyt dabar tikriausiai būtų kvaila
Bet telefono ekrane jau dega raidės
Kur tu dabar ir kas tave bučiuoja
Ar tu vis dar viena apie mus galvoji?
Tiesiog tau noriu pasakyti sorry
Galbūt, iš naujo viską pakartojam?

Savyje pasiklydom
Bet mes ir nemokam kitaip
Jei suprantam, kad klydom
Ką veikiam dabar atskirai?

Atidaviau tau visą save, aš visą save pilnai
Nebežinau, kodėl tu mane, kodėl tu mane laikai
Žaidi jausmais kaip stygom, paleisti nepavyko
Vienas kito, vienas kito

Atidaviau tau visą save, aš visą save pilnai
Nebežinau, kodėl tu mane, kodėl tu mane laikai
Kodėl taip atsitiko, pasaulis viens be kito
Lyg iš stiklo, lyg iš stiklo

Aš vis dar naktim tave sapnuoju
Akimirkas mūsų galvoj kartoju
Rašyt nedrąsu, bet bėga raidės
Vėl ir vėl elgiuos, kaip mažas vaikas
Viduj tuštuma, pilkos paletės
Negydo nei vynas, nei cigaretės
Nebegaliu daugiau tylėti
Noriu vėl tave šalia turėti