Buvom mažais vaikais, begiojom linksmai po vidudienio žvilgančią žolę
Skraidėm gėlių sparnais, o aš tave švelniai šaukiau mūsų kiemo gražuole,
Laukėm, ateis diena, kada amžinai susijungs mūsų sielų karoliai,
Augom, bet dargana staiga įsibrovė pro mūsų jaunystės vartus.

PRIEDAINIS
Tu man žadėta pažadėta mergaitė angelo akim,
Likimą lemianti ruletė dieną pavertė naktim.
Tu man žadėta pažadėta vaikystės pasaka trumpa,
Laimė, ji skylėta, o svajonė netikra,
Laimė, ji skylėta, o svajonė netikra,


Saldūs aistros žiedai nusinešė mus į gyvenimo sukūrį juodą,
Princą tu atradai ir gulbe balta nuskridai į jo žydintį sodą.
Rojaus šventas duris sudaužė beveidis bespalvis beširdis likimas,
Ilgas, kaip traukinys, gyvenimo kelias, bet jis bus tamsus be tavęs.

PRIEDAINIS


Kur tu dabar esi kurią kažkada vadinau mūsų kiemo gražuole?
Princą tu atradai ir gulbe balta nuskridai į jo žydintį guolį
Rojaus šventas duris sudaužė beveidis bespalvis beširdis likimas,
Ilgas, kaip traukinys, gyvenimo kelias, bet jis bus tamsus be tavęs.


PRIEDAINIS