Žalčio akyse sužvilga mano kardo ašmenys.
Liūtys nepajėgia užgesinti ugnies audros.
Seniai namus palikęs - jau niekas nebelaukia.
Pikto dievo genamas nuliet kraujo aukos.

Priimk mano auką,
Atšauk savo bausmę,
Kur šaknys įaugę,
Leisk man sugrįžt.

Taip seniai veju, kad jau nepamenu, ką gyniau.
Demonų ar priešų aš akis tuomet mačiau?
Vyno ar nuodų į stiklą tąnakt man įpylė?
Vartai man užkelti. Nebesužinosiu jau.

Priimk mano auką,
Atšauk savo bausmę,
Leisk man sugrįžti
Į žemę tėvų.

Žalčio akyse liepsnoja visos karo ugnys.
Plastėjimą širdies nutraukia geliantys nuodai.
Pikto dievo genamas nuliet kraujo aukos
Žemėj ištuštėjusioje demonus vėjuos.