Nieko nemačiau – raudonai degė ženklai
Krūtinė plyšta, bet nieko nesakai
Ar gyvas aš išeisiu, ar liksiu čia
Užmigsiu su tamsa

Nieko nejutau, man taip apmaudu
Nebandžiau prieiti iki pat gelmių
Paviršium pažinau tavo kūną
Dabar šaltesnis vis arti, kai jis būna

Suku atgal minutę tą, pasibaigė joje daina

Kas buvo, nesuprantu, aš nepamenu
Kada dingo svaigulys, tavo artuma
Norėjau, kad vestum mane
Į vietas, kur driekias ramuma

Nesuprantu, aš nepamenu
Kada dingo svaigulys, tavo artuma
Norėjau, kad vestum mane
Į vietas, kur driekias ramuma

Liečiu, atrodo, ne pirštus
O ledo gabalėlius
Bandau tirpdyti juos karštais
Lietimais lūpų kraštais

Išduoda man tai vieną
Kad nešvis taip, kaip kasdieną
Kitas vaizdas akyse tavo
Apkrėtęs taip, kaip tu mano

Suku atgal minutę tą, pasibaigė joje daina

Kas buvo, nesuprantu, aš nepamenu
Kada dingo svaigulys, tavo artuma
Norėjau, kad vestum mane
Į vietas, kur driekias ramuma

Nesuprantu, aš nepamenu
Kada dingo svaigulys, tavo artuma
Norėjau, kad vestum mane
Į vietas, kur driekias ramuma