Jis viso pasaulio gėles jai nuskinti žadėjo,
O jai tereikėjo mažyčių snaigių žiedų
Ji tūkstantį kartų vadino jį saule ir vėju
O jis tenorėjo, kad ji jį pakviestų vardu.

Ji laiškus rašydavo jam ant įkaitusio smėlio,
O jis tenorėjo tiesiog nebylios šypsenos
Jis viso pasaulio turtus dovanot jai žadėjo
O jai tereikėjo žiedelio aukso spalvos.

Pried. Mažas žiedelis, aukso žiedelis
Amžiams sujungė širdis dviejų
Mažas žiedelis, didelis kelias
Per sunkumus ir per džiaugsmus laukia dar jų.

Jis lūpomis kaitino kūna jos kvepiantį rožėm
O jai tereikėjo karštos liepsnos širdyje
Ji piešė jam dangų ir visą gyvenimo grožį
O jis tenorėjo kas kartą regėti tik ją

Ji prausė lietum jo pečius, jo rankas ir jo veidą
O jis tik norėjo apsvaigt nuo jos lūpų gaivos
Jis jai pažadėjo gyvybę ir amžiną rojų
O jai tereikėjo žiedelio aukso spalvos.

Int. Kvepiančio ryto alėjoj daužėsi širdys dviejų
Jie apie meilę kalbėjo pilną aistros bučinių.
Susigraudinęs birželis puošės glamonių gaiva
Sielas sujungė žiedelis, spindintis aukso spalva.