Iš tolo pastebiu atplaukiančią figūrą,
gracingi judesiai, nepriekaištinga ševeliūra.
Ji karšta aš žinau, ją norėčiau turėt tučtuojau.
Bet ar tai įmanoma, kai pakerta liežuvį,
o ji pasako griežtu tonu: - ką čia žiūrai?
Kaip avinas į naujus vartus,
susimąstai ar horoskopas šiandien palankus.
Bandau taisyti padėtį, sakau: - graži tu,
- o ir aš nevedęs argi tai nenuostabu?
- Matau entuziazmu nedegi,
- bet gal užiepčiau paskaitęs pora posmų lyrikos kukletų.
Ji šypteli, na žinau per pusę šypsenos, taria:
- duokš numerį, ledai po biškį lydosi.
Klausiu ar dar pasimatysim, ji pasako :
- pagyvensim pamatysim.
Praėjo kelios savaitės, mėnesiai.
Akyse dar stovi ninfa, patraukus dėmesį.
Turbūt buvau per prastas.
Atsidusau, iš mūsų būtų buvusi puiki pora... Manau.
Gyvenimas tuo nesibaigia ir kaip yrodymas,
prieš mano akis išnyra elilinis grožio etalonas.
Ji merkia akį, velniai nematė, ana buvo gražesnė,
bet ši man tai pasakė.


Tu manim netiki, netiki, netiki.
Tau reikia nuotykių, nuotykių, nuotykių.
Tau trūksta dėmesio, dėmesio, dėmesio.
Jau kelis mėnesius, mėnesius, mėnesius.
Jau kelis mėnesius ieškau atsakymo,
į sudėtingą klausimą, kaip tave nustebinti?
Tavo grožis mane apakino,
kai pamačiau tave tą vakarą, pameni?
Viskas prasidėjo nuo alkoholinių gėrimų.
Net neprisimenu apie ką mes ten kalbėjom.
Galiausiai aš tave sudominau,
tu palikai man savo duomenis, sakiai susitiksim okei.
Kitą dieną ir visą likusią savaitę tu nekeli rago,
kur pradingai mergaite?
Mama sako: - tu nenori kalbėtis.
Bijau net pagalvoti ką sako tavo tėtis.
Mano šeimoi irgi griežtos taisyklės,
bet mūsų meilė svarbiau, tėvai man ne rodiklis.