Pirmyn, raiti viesulai,
Žemę sudrebinkit, priešas lai bijo!
Karčiais ugniniais žirgai
Neša per dykvietes vyrus.

Priesaiką tvirtino savo krauju
Protėvių kerštą atlikt iki galo,
Matė Dievai, kiek paklota galvų,
Matė, kaip kraujas žemę išvalo...

Kautis, ginklais pamojuot
Trokšta kiekvienas narsuolis,
Priešą nors vieną nudobt
Taikos tarytum grobuonys.

Žirgas parneš mano kūną namo,
Skydas papasakos tai kas nutiko,
Ragas kovos paskutinį kart pūs
Ir palydės mane vėjų platybėn!

Vėjau, tu karius klaidini,
Primeni tūkstančio priešų kariauną,
Tylą slepi jų šarvų žvangesy,
Pakeli miglą lyg juodąją audrą...

Kelio man nieks nepastos,
Žaibo greičiu lekia žirgas,
Ginkluos griausmo galia
Drasko į gabalus viską.