Eilinį kart įkvėpus šviesą giliai nebematysiu
Naktis apgaubs, mano baime pajaus, nors nenorėsiu
Mane sujauks, trupa vidus, nebesurinksiu
Kol galiausiai žus, pabaigoj pradžios nebeliks jau

Kaip zombis žingsnį žengiu
Neliks niekingų žaizdų
Stovėsiu virš tuštumos
Neišklausytos tylos

Kaip zombis žingsnį žengiu
Neliks manyje žaizdų
Stovėsiu virš tuštumos
Tegul ir laikas sustos

Nebesurinksiu, nematysiu, nebeliksiu
Kaip zombis

Atsitrenkt į žemę vėl baisu, ar atlaikysiu
Vis greičiau krentu, žaizdų nejauciu bet jas matysiu
Kiekvieną kart nuo pamatų noriu miestą surinkt
Senus griuvėsius palikt, nesėkmingai laike užrakint