Ten, kur vakarais,
Mes jausdavomes, taip gerai.
Ten, kur rytais,
Saulė pakyla, sugriaudavo tyla.

Aš, nebegaliu...
Pamiršti tos vietos ir žmonių,
Aš, nebegaliu...
Svajosiu, sapnuosiu kaip sugrįžtu.

Tu leisk, sugrįžt tenais,
Pasijust nuostabiais, plasnoti sparnais.
Leisk, išgirst balsus,
Leisk iš naujo pažinti draugus.
Tave visi šaukia vardu,
Tu nenori palikti draugų,
Nes Tu lyg milijonas dovanų,
Čia dešimt gražiausių gyvenimo dienų.

Pasidžiaugt tais vakarais,
Pabūt su žmonėm, kuriuos vadini draugais.
Šaukt iš džiaugsmo, suktis ratu,
Atrodo jog esi virš debesų.
Pabėgt nuo realybės ir bedų,
Pamiršti kas bloga ir sunku.
Palikti šios vietos aš negaliu,
Aš noriu sapnuot kaip sugrįžtu.

Tu leisk, sugrįžt tenais,
Pasijust nuostabiais, plasnoti sparnais.
Leisk, išgirst balsus,
Leisk iš naujo pažinti draugus.
Tave visi šaukia vardu,
Tu nenori palikti draugų,
Nes Tu lyg milijonas dovanų,
Čia dešimt gražiausių gyvenimo dienų.