Nors ir aš žinau, kad tu vis ieškai kito,
Taip, tai tavo nuotraukos vis dar ant repeat'o,
Ir nieko kito kaip tik šito šilto noriu,
Gal iš naujo, o gal pakartoti.

Ir mintimis bėgioti, matyti, ant rankų nešioti,
Vėliau namą pastatyti nudažyti,
Nenugriaus jo ir didžiausias uraganas,
Skambės jame vien gražiausios natų gamos,

Krykštaus verks, bet dažniausiai juoksis,
Mūsų atžalėlės, kurios vėliau ir tuoksis,
Išleisim į mokyklą, sudėsi priešpiečius,
Uždirbsiu daug pinigų, gerai viskas bus.

Vakarais į svečius prie balto vyno,
Pakviesime savo draugus, lengvai svaigina,
Barniai ir tyla, ir jų mes nepažįstam,
Tobula diena, kuri iš naujo vyksta,

Na, o tu, kaip lašas po lašo,
Skaniausių kvepalų ant mano kaklo,
Ir jei nesu aš pats brangiausias tau visatoj,
Žinok, kad tu mano cukrus arbatoj (2kart.)

Vakarais, tau padėsiu plauti indus,
Rytais pakelsi ir savo grožiu mindai,
Pas mus nedūžta indai, nėra triukšmo.
Tai tu man, ar aš tau saldesnis cukrus,

Pakaitom pusryčius viens kitam darysim,
Kavą virsim, "Tu mano" pasakysim,
Kaklaraištį užriši, nes pats nemoku,
Po darbų kartu į klubą pašokti,

Pietausim vien tik gražiausiuos restoranuos,
Atostogausim vien tik Bahamuose,
Nupirksiu tau saulę, gražiausią suknelę,
Visi aplink pavydės tau mano panele,

Vakarienei kepsim karštus sumuštinius,
Ir nesvarbu, kad tu pliusas o aš minus,
Patieksiu viską, ant mūsų virtuvinio stalo,
Mažyt, man trūksta cukraus arbatoj,

Na, o tu, kaip lašas po lašo,
Skaniausių kvepalų ant mano kaklo,
Jei nesu aš pats brangiausias tau visatoj,
Žinok, kad tu mano cukrus arbatoj (3kart.)