Tu nežinai manęs
Ir aš nežinau tavęs
Lyg buvo, bet nebebus
Pastatėm – žinojom, kad grius

Žinai, tai buvo tik kerai
Tik per vėlai tu viską supratai

Krentame, krentame
Žinai, manęs jau nebėra
Krentame, krentame
Tu mano miego praraja

Ir vis dar renkamės
Ir vis dar renkamės
Ten, kur lengviau mums bus
Ir vis dar skrendame
Ir vis dar skrendame
Nes atviras dangus

Ir nebėra jau nieko
Širdis mano atvėso
Pamiršo ar pabėgo
Jau pasiekta riba
Ir taip iš lėto
Bijo manęs kaip miego
Žinai, kad nėra nieko
Tai tampa rutina

Nebereik žodžių, palydi tyla (Kaip niekada!)
Bėga tik laikas, tampi svetima (Girdi mane!)
Ar dar gali viską giliai laikyti (Ne paslaptis!)
Kiek dar manai laiko tau pavyks (Yla išlys!)

Tai, ką turime (Kaip niekada)
Ten, kur žiūrime (Girdi mane)
Tai, ko nebebus

Lyg pažinai mane
Bet nepažinai manęs
Neleidžiu daryti klaidų
Statyti, kai žinom, kad grius

Žinai, tai buvo laikinai
Tik sapnuose dabar nebematai

Krentame, krentame
Žinai, manęs jau nebėra
Krentame, krentame
Tu mano miego praraja

Ir vis dar renkamės
Ir vis dar renkamės
Ten, kur lengviau mums bus
Ir vis dar skrendame
Ir vis dar skrendame
Nes atviras dangus

Ir nebėra jau nieko
Širdis mano atvėso
Pamiršo ar pabėgo
Jau pasiekta riba
Ir taip iš lėto
Bijo manęs kaip miego
Žinai, kad nėra nieko
Tai tampa rutina

Nebereik žodžių, palydi tyla (Kaip niekada!)
Bėga tik laikas, tampi svetima (Girdi mane!)
Ar dar gali viską giliai laikyti (Ne paslaptis!)
Kiek dar manai laiko tau pavyks (Yla išlys!)

Tai, ką turime (Kaip niekada)
Ten, kur žiūrime (Girdi mane)
Tai, ko nebebus

(Krentame, krentame)
(Žinai, manęs jau nebėra)
(Krentame, krentame)
(Tu mano miego praraja)