- : interpretacija

Diskusijos

0

Daug fizikos / matematikos terminų turintis žodynas man kaip fizikui/chemikui yra puiki terpė pakritikuoti:

Visų pirma pavadinime turėtų būti „albedas“, bet matau, kad toliau parašyta teisingai, tai gal netyčinė klaidelė.

„Vidutinis orbitos greitis“ reiktų keisti į „Vidutinis orbitinis greitis“ (nes ne pati orbita juda, o kūnas juda orbita).

„ekscentriškumas“ – šitas terminas lietuviškoj mokslo terminijoj dažniau sutinkamas kaip „ekscentritcitetas“. Jo reikšmę galima pažiūrėti čia: Ekscentricitetas – Vikipedija (wikipedia.org)

Toks dalykas kaip „ekliptikos įstrižainė“ neegzistuoja. Įstrižaines turi tik daugiakampiai, bet ekliptika šiaip jau yra begalinė plokštuma, o jei ir norėtume apibrėžti ekliptikos ribas, tai ji būti elipsės formos (nes tokios formos yra Žemės orbita apie Saulę). Elipsė turi ašis, bet ne įstrižaines. Ir dar, „obliquity of the ecliptic“ šiaip jau nėra pačios ekliptikos plokštumos savybė. Tai yra pasvirimas, kuri ekliptika sudaro su Žemės pusiauju. Tiesą sakant, tai yra lygiai toks pats kampas, kokį sudaro ir Žemės sukimosi ašis su linija, jungiančia ašigalius (įrodymas geometrinis ir paprastas). Teisingiausias vertimas, manau, yra „ekliptikos posvyrio kampas“. Dar tiksliau būtų „ekliptikos posvyrio kampas pusiaujo plokštumos atžvilgiu“, bet tai jau kenktų estetinei vertimo kokybei.

„nuo nejudančios žvaigždės iki fiksuotos žvaigždės“ – visos žvaigždės juda, astronomijos požiūriu neteisingas vertimas. Geriau jau versti taip, kaip parašyta originale „nuo fiksuotos žvaigždės iki fiksuotos žvaigždės“.

„saulės dienos trukmė“ man nepatinka, nes čia kalba eina apie Žemės dienas. Ir tiksliau net ne dienas, o paras. Manau geriau versti „tropinės paros trukmė“ ir po to „siderinės paros trukmė“.

„oblateness“ teisingo vertimo net ir nežinau, bet spėju, kad „suplotumas“, nes čia eina kalba apie tai, kiek Žemė yra siauresnė ties ašigaliais negu ties pusiaujais. Ir gramatinė klaida: „viena 298-oji“, o ne „vienas 298-asis“.

„Vidutinis besisukančios žemės paviršiaus gravitacinis pagreitis“ keisčiau į „vidutinis besisukančios Žemės laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi“. Tiesa, gravitacinis pagreitis irgi gali būti, bet laisvojo kritimo pagreitis savo fizikine prasme niekuo nesiskiria, ypač kai kalbame apie Žemės savybes, o ne šiaip kažkieno pagreičius. Ir laisvojo kritimo pagreitis yra daug labiau platesnei publikai suprantamesnis terminas.

Tai tiek kritikos. Šiaip sveikinu už drąsą versti tokį sudėtingą tekstą, bet tokie tekstai irgi turi savo specifiką. Čia daug svarbiau yra suprasti termino prasmę nei jį poetiškai išversti, manau.