"Atalyja". ["Atalyjos" nuotr.] Atalyja - lietuvių folkroko, postfolkloro ir world music grupė, savo kūryboje jungianti archajiškąjį lietuvių folklorą su roko, džiazo, indų muzikos elementais ir išraiškos priemonėmis. Pavadinimas aukštaičių tarme reiškia „ateina lietus“. Per daugiau nei 10 gyvavimo metų Atalyja pelnė įvairaus amžiaus klausytojų prielankumą. Grupė siekia populiarinti archajinį folklorą, senąsias lietuvių dainas priartinti prie šiuolaikinio klausytojo. Svarbiausią repertuaro dalį sudaro sutartinės, kalendorinės, karinės-istorinės, vestuvinės dainos. Muzikinė išraiška driekiasi nuo meditatyvios improvizacijos iki kieto kompozicinio artroko. Muzikantai nevengia eksperimentuoti, tradicinių dainų melodijas jie jungia tiek su klasikinio roko, tiek ir su metalo roko, bliuzroko, fanko (funk), progresyviojo roko, indų klasikinės muzikos elementais.

Grupės kūryba pasižymi profesionaliomis, skoningomis aranžuotėmis, turtinga tembrų palete, įvairia ritmika, savita polifonija. Tradiciniai lietuvių instrumentai (kanklės, skudučiai, smuikas, dūdmaišis, dambrelis) išradingai jungiami su elektrine ir bosine gitaromis, roko mušamaisiais. Kai kurioms dainoms savitą rytieišką atspalvį suteikia Šiaurės Indijos instrumentai: bansuris (skersinė bambuko fleita) ir tabla (porinis būgnas).

Lietuvių folkroko grupė Atalyja susikūrė Vilniuje 1998 m. rudenį, o 1999 m. pavasarį debiutavo Kaune, postfolkloro festivalyje „Suklegos“. Dar po metų buvo baigtas įrašinėti ir išleistas debiutinis grupės albumas „Atalyja“ (2000 m. MC, 2001 m. Kukū records CD). Jis susilaukė tarptautinio dėmesio, buvo palankiai įvertintas folk ir world muzikos žurnalų puslapiuose. 2004 m išleistas antrasis albumas – „Močia“ (© 2004 Atalyja, Dangus) pasižymi gyvu, šiltu skambesiu. Jis buvo įvertintas kaip vienas solidžiausių modernios folk muzikos leidinių lietuviškoje diskografioje. 2008 m. išleido septynių kompozicijų minialbumą (extended play) „Žemaitiu ruoks“. Jame - trys originalios dainos, trys elektroninės remix versijos ir viena specialiai šiam albumui sukurta meditatyvi instrumentinė kompozicija. Albume „Saula riduolėla“ (2009 m., Dangus) savitai dera „kieta“ kompozicija, improvizacija ir eksperimentas. Saulės tematiką pabrėžia ne tik kai kurių dainų ir paties albumo pavadinimai, bet ir šviesus, saulėtas jo skambesys.

Grupė koncertavo Vokietijoje (2006), Turkijoje (2008), Lenkijoje, Latvijoje (2002), Estijoje (2002), dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos laidose Ji yra Lietuvos folkloro švenčių, postfolko ir neofolko festivalių, miestų ir miestelių švenčių dalyvė. Nuolat greižia festivaliuose „Mėnuo Juodaragis“ „Baltijos Garsas“, „Suklegos“, „Gyvosios archeologijos dienos“, „Skamba skamba kankliai“. Grupės muzika skamba įvairiuose meno projektuose, filmuose, teatro spektakliuose.

Nariai:
Gedimina Statulevičienė – vokalas
Audronė Daraškevičienė – vokalas
Darutė Pilibavičienė – vokalas, kanklės
Ernest Jepifanov - bansuris, altas, dūdmaišis, dambrelis, skudučiai, vokalas
Rytis Ambrazevičius - vokalas, kanklės, dūdmaišis, dambrelis
Eirimas Velička – smuikas, kanklės, dambrelis, dūdmaišis, vokalas
Ugnius Keturka - elektrinė gitara, akustinė gitara
Gediminas Žilys - bosinė gitara, kanklės, vokalas
Salvijus Žeimys - mušamieji

Grupės svečiai: Vytis Vainilaitis (mušamieji), Jotautas Baronas (mušamieji), Skirmantas Kunevičius (mušamieji), Bernardas Janauskas (tabla), Rytis Kamičaitis (tabla), Indrė Jurgelevičiūtė (vokalas, fleita).

Grupės veikloje dalyvavo: Gediminas Laurinavičius (mušamieji), Rasa Glinskytė (vokalas), Gintaras Kaminskas (gitara), Indrė Umbrasaitė (vokalas), Vitalij Logvinov (tabla), Algimantas Pauliukevičius (gitara).