DJ Prinsenas Paulista prieš šešerius metus aukštyn kojom apvertė apsnūdusią Oslo klubinę sceną, pristatydamas pirmą „Balkan Beat Party Oslo“ vakarėlį. Iš pradžių jis abejojo, ar susižavėjimas trimitų ir tūbų skambesiu nėra tik jį vieną apėmusi manija. Tačiau greitai paaiškėjo, kad varinės dūdos puikiai tinka šokiams ir šiauriausioje Europos šalyje. Hiphopas ir hausas („house music“) buvo priversti pasitraukti į Oslo naktinio gyvenimo pakraštį, prasidėjo laukiniai, išprotėję, kupini geriausios Balkanų muzikos, ir tuo gražūs, šokiai.

Užkariavęs madingiausią Oslo rajoną, DJ Prinsenas Paulista nesustojo ir „Balkan Beat Party Oslo“ netrukus įvyko Bergene, Geteborge, Kopenhagoje ir Stokholme. Didžėjaus dėka Norvegijos sostinėje pradėjo lankytis gyvi šio žanro klasikai, tokie kaip: „Mahala Rai Banda“, „Fanfare Ciocarlia“, Bobano Markovičiaus orkestras, „Balkan Beat Box“ ar net pats Shantel. Prinsenas Paulista taip pat padėjo iškilti naujoms Balkanų muziką grojančioms Skandinavijos grupėms.

Būtent dėl pažinties su Bobanu Markovičiumi DJ Prinsenui Paulistai pavyko pasiekti to, ko dar nėra padaręs nė vienas „vakarų šalies“ didžėjus – 2009 metais jis pirmasis sukiojo plokšteles legendiniame pučiamųjų muzikos festivalyje „GUČA“ Serbijoje. Vietiniai įvertino, kad „Balkan Beat Party Oslo“ įkūrėjas stengiasi išgauti autentišką vietos folklorą, o prie įvairių laikmečių Jugoslavijos šlagerių derina rumunišką „manele“ ir „lautari“ muziką, iš Bulgarijos kilusį čočeką, populiariausias čigonų melodijas, graikų sirtakius ir turkiškus saldumynus.

Esamas tekstas

DJ Prinsenas Paulista prieš šešerius metus aukštyn kojom apvertė apsnūdusią Oslo klubinę sceną, pristatydamas pirmą „Balkan Beat Party Oslo“ vakarėlį. Iš pradžių jis abejojo, ar susižavėjimas trimitų ir tūbų skambesiu nėra tik jį vieną apėmusi manija. Tačiau greitai paaiškėjo, kad varinės dūdos puikiai tinka šokiams ir šiauriausioje Europos šalyje. Hiphopas ir hausas („house music“) buvo priversti pasitraukti į Oslo naktinio gyvenimo pakraštį, prasidėjo laukiniai, išprotėję, kupini geriausios Balkanų muzikos, ir tuo gražūs, šokiai. Užkariavęs madingiausią Oslo rajoną, DJ Prinsenas Paulista nesustojo ir „Balkan Beat Party Oslo“ netrukus įvyko Bergene, Geteborge, Kopenhagoje ir Stokholme. Didžėjaus dėka Norvegijos sostinėje pradėjo lankytis gyvi šio žanro klasikai, tokie kaip: „Mahala Rai Banda“, „Fanfare Ciocarlia“, Bobano Markovičiaus orkestras, „Balkan Beat Box“ ar net pats Shantel. Prinsenas Paulista taip pat padėjo iškilti naujoms Balkanų muziką grojančioms Skandinavijos grupėms.Būtent dėl pažinties su Bobanu Markovičiumi DJ Prinsenui Paulistai pavyko pasiekti to, ko dar nėra padaręs nė vienas „vakarų šalies“ didžėjus – 2009 metais jis pirmasis sukiojo plokšteles legendiniame pučiamųjų muzikos festivalyje „GUČA“ Serbijoje. Vietiniai įvertino, kad „Balkan Beat Party Oslo“ įkūrėjas stengiasi išgauti autentišką vietos folklorą, o prie įvairių laikmečių Jugoslavijos šlagerių derina rumunišką „manele“ ir „lautari“ muziką, iš Bulgarijos kilusį čočeką, populiariausias čigonų melodijas, graikų sirtakius ir turkiškus saldumynus.

Siūlomas pataisytas variantas
DJ Prinsenas Paulista prieš šešerius metus aukštyn kojom apvertė apsnūdusią Oslo klubinę sceną, pristatydamas pirmą „Balkan Beat Party Oslo“ vakarėlį. Iš pradžių jis abejojo, ar susižavėjimas trimitų ir tūbų skambesiu nėra tik jį vieną apėmusi manija. Tačiau greitai paaiškėjo, kad varinės dūdos puikiai tinka šokiams ir šiauriausioje Europos šalyje. Hiphopas ir hausas („house music“) buvo priversti pasitraukti į Oslo naktinio gyvenimo pakraštį, prasidėjo laukiniai, išprotėję, kupini geriausios Balkanų muzikos, ir tuo gražūs, šokiai. Užkariavęs madingiausią Oslo rajoną, DJ Prinsenas Paulista nesustojo ir „Balkan Beat Party Oslo“ netrukus įvyko Bergene, Geteborge, Kopenhagoje ir Stokholme. Didžėjaus dėka Norvegijos sostinėje pradėjo lankytis gyvi šio žanro klasikai, tokie kaip: „Mahala Rai Banda“, „Fanfare Ciocarlia“, Bobano Markovičiaus orkestras, „Balkan Beat Box“ ar net pats Shantel. Prinsenas Paulista taip pat padėjo iškilti naujoms Balkanų muziką grojančioms Skandinavijos grupėms.Būtent dėl pažinties su Bobanu Markovičiumi DJ Prinsenui Paulistai pavyko pasiekti to, ko dar nėra padaręs nė vienas „vakarų šalies“ didžėjus – 2009 metais jis pirmasis sukiojo plokšteles legendiniame pučiamųjų muzikos festivalyje „GUČA“ Serbijoje. Vietiniai įvertino, kad „Balkan Beat Party Oslo“ įkūrėjas stengiasi išgauti autentišką vietos folklorą, o prie įvairių laikmečių Jugoslavijos šlagerių derina rumunišką „manele“ ir „lautari“ muziką, iš Bulgarijos kilusį čočeką, populiariausias čigonų melodijas, graikų sirtakius ir turkiškus saldumynus.
Pastabos

 Uždaryti