![]() |
Velnio Akmuo. |
Nedidelio, triukšmingo ir ekstremalaus festivalio auditoriją vienija bendras, pats svarbiausias bruožas – gyva, prieštaringomis idėjomis ar principais pagrįsta, maksimaliai išpildyta, virtuoziškai ar ironiškai atlikta, nesumeluota metalo muzika ir tai, kas jai artima. Čia puikiai skamba melodingas heavy, gilus black, nuožmus death, aštrus thrash, melancholiškas doom ar gothic, turtingas progressive ir kiti eksperimentai, netelpantys į tradicinius žanrų rėmus.
Kiekvienais metais festivalis siekia pristatyti kūrybingus, savitą skambesį, įdomius ir originalius atlikėjus iš užsienio bei tai, ką geriausia šiuo metu turime Lietuvoje. Pirmuosiuose festivaliuose Anykščiuose jau sugrojo SEPULTURA, MAYHEM, GRAVE, TANKARD, SINISTER, CODE, KEEP OF KALESSIN ir dar bent kelios dešimtys įdomių muzikantų iš įvairiausių šalių.
Tokie ekstremalios muzikos horizontai atsiskleidžia trijuose gyvuose koncertuose, o tikras rokas, skambantis čia naktimis Rocktheque aikštelėje, tampa saldžiu atradimu net ir užkietėjusiems pačios sunkiausios muzikos fanams. Pagaliau, be metalo ir roko festivalyje stengiamasi pateikti ir kitų alternatyvių, unikalių veiklų, kuriose kviečiami atsiskleisti ir kurti festivalio dalyviai.
Tad čia galima pajusti ir tikrąjį ekstremalios muzikos grožį, ir išlieti maištingą dvasią. Čia galima nustebti, atrasti ar šėlti su velniais iki paryčių. Visam tam žavesio ir unikalumo suteikia ypatinga atmosfera – kultūros ir gamtos paveldu išsiskiriantis Anykščių miestelis, apie kurį kalba ir legendos. Viena iš jų įkvėpė ir festivalio pavadinimą. Legenda pasakoja apie velnią, nešusį didžiulį Puntuko akmenį, kuriuo taip ir nepavyko nugriauti bažnyčios. Sako, ant to akmens ir dabar matyti velnio nagais įkirstos žymės.
Tebūnie tai šiuolaikiškai interpretuojamas festivalio simbolis: nėra jokių piktų kėslų, tik velnioniška aistra, energija, laisvės troškimas, nežabota kūryba, smalsumas, maištas ir nesusitaikymas. Tad šioje legendoje vietos atsiras kiekvienam, ieškančiam tikrų įspūdžių ir nebijančiam atsiduoti sunkios muzikos glėbin...
2016 m. gegužės 3 d. 20:50:58
Šiemet Velnio Akmuo žada daug headlinerių.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. liepos 20 d. 11:24:18
2014 metų Velnio akmens mano favoritai pagal patirto įspūdžio stiprumą.
Japonai Church of Misery iki tol man nežinoma doom metal grupė atėmė man balsą ir dabar kalbu pašnabždomis.
Arch Enemy vokalistė turėjo priversti 90 procentų vyrų ją sapnuoti, kitas dešimt procentų tik per girtumą to išvengė.
Veteranai Vader precizikos, gero garso ir bendravimo su publika ("kur Butkutė?
) nestokojanti death grupė. Jei ne velniškas nuovargis, būčiau labiau juos įvertinęs.
Britų pankrokiškasTurbowolf. Charizmatiškas vokalistas-bajaristas išjudino jau pakirstas kojas.
PG. Lost post rokas užburiantis. Imu vis labiau mėgti šį man naują stilių. Latvių post roko grupė Tesa kažkodėl negrojo Ritų scenoje, o visai nepriimtinu laiku pasirodė Gama scenoje. Aš jų vos nepramiegojau. Laimei gamtiniai reikalai prispyrė, tad pakeliui išgirdau pamėgtą Temą II iš jų paskutinio albumo ir sėkmingai suklausiau juos.
Apie lauktus Havok tenka nutylėti, alus vis tiktaii daro savo, mažai juos pamenu.
Nežinau kur įterpti Shining, bet jie būtini paminėti, nes tai KAŽKAS naujo - avangardas tai tikrai, progo irgi yra.
Švedų Siuma man per sunku. Šiandien dar sunku, mintys nesiriša.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly