Pasaulyje ir Lietuvoje architektai garsūs modernioje muzikoje. Architektai subūrė grupes “Pink Floyd” (Londonas) ir “Antis” (Kaunas). 1967 metais KPI Architektūros fakultete du “fuksai” - Kęstutis Ignatavičius ir Saulius Lukošius įkūrė bigbyto grupę “Aitvarai”.

Tais pačiais metais “Aitvarai” dalyvavo festivalyje Ąžuolyno paviljone, į kurį, buvo kalbama, kai kurios merginos ateidavo tokiais mini... Furoras. Anšlagai. Nelaimingi mokiniai ir studentai, neprasispraudę ir nedavę privalomo rublinio kyšio į delną draugovininkui - durininkui, spoksodavo pro stiklinę sieną, susibūrę ąžuolų paunksnėje.
Šiandien, kai ąžuolų paunksnėje tylu ir tuščia, Kęstučiui Ignatavičiui - dvylika klausimų apie senus gerus laikus.

- Kokie buvo jūsų geriausi “gabalai”?
- “Pakartok man, ką aš pasakiau”. Taip vadinosi instrumentinė pjesė, kurią grojant solo gitara, šokėjai, neseniai atpratę nuo tvisto, šokinėdavo kaip spirgai ant keptuvės. Firminis “Aitvarų” kūrinys yra “Kam atskyrei mus”. Pamenate, daina prasideda: “Tu ant žalio kalno gyveni...” 1970 metais tai buvo Kauno jaunimo himnas. Gabalu “Susitikome jūros pakrašty” tvirtinome - meilė yra, tiktai reik tikėti ja. 1969 metais už “The Tremeloes” hitą “Money Money” grupę nubaudė (tuomet partiniai bonzos angliškai dainuoti draudė), neleisdami pasirodyti baigiamajame koncerte Sporto halėje. Po dešimties minučių fanų skandavimo, “Aitvarai” išėjo tik nusilenkti.
- Kokie žmonės grojo, dainavo grupėje, kuo jie išsiskyrė iš minios?
- Aš ir Saulius Lukošius vieninteliai Lietuvoje “pjaustydavome” gitaromis, užsikėlę instrumentus už galvos. Panos alpdavo, išgirdusios džonsišką Ričardo Pukščio balsą. Užsispyręs žemaitis Paulius Pocius falcetu virpindavo savo ūsiukus. Aštuoniolikos pas mus pradėjo dainuoti Birutė Liutkutė (Mačienė), kūrusi žaismingus tekstus “Aitvarų” kūriniams. Rita Eismontaitė, vadinama “Bosanova”, ne tik dainavo, bet ir vedė iš proto miesto vyrus. Rūta Morozovaitė karjerą pradėjo taip pat su mumis, Svetlana Bagdonaitė vėliau peršoko pas Mindaugą Tamošiūną. Viena ansamblio gerbėjų buvo “Kauno tiesos” žurnalistė Ramutė Vaitiekūnaitė.
- Ar buvo koncertinių akimirkų, kurių nepamirštate ir šiandien?
Buvo toks atvejis, kai “Aitvarai” koncertavo Berlyno Humbolto universitete. Atliekant pseudoliaudišką roką “Šaltyšius”, sprogo Reagento lempa. Vokiečiai kantriai laukė 15 minučių, kol Hansas sulituos stiprintuvo detales...
1970 metais Jerevane įšėlęs pietiečių jaunimas sulaužė dvi eiles kėdžių. Už tai koncerto vadybininkas pastatė mums dėžę markinio armėniško konjako. Jerevano spaudoje pasirodė antraštės “Vakarietiški triukšmadariai daro gėdą tarybiniam jaunimui”. Kad ir kaip ten buvo, prie konjako gavome dar ir gyvą aviną, kurį į sceną ištempė dvi tautiškai apsirėdžiusios armėnės.
- Panašu, kad jūsų fanai būdavo gana temperamentingi?
- Penktuosiuose KPI rūmuose lipdavome į pačių grojamus šokius, kerėblindavomės lietvamzdžiu per balkoną, nes prie durų galėjo sudraskyti gerbėjos. Vėliau ko tik nenutikdavo užkulisiuose. Prieš pat koncertą kitų grupių fanai nukirpdavo aparatūros laidus. Tekdavo skubiai susukti vieleles ir groti, taip sakant, “ant snarglių”.
- Kaip jūs rengėtės, elgėtės?
- Sceninis stilius - nacionalinio ir bytnikų fasono lydinys. Laisvalaikiu - nutarkuoti plytgaliu džinsai ir gėlėti marškiniai. Kai kurie mėgo smailiai nusispjauti pro sukąstus priekinius dantis.
- Laisvalaikis?
- “Rambynas” su rūgščiu alumi ir būtinai - žirniais. “Trys mergelės” su draugiškai nusiteikusiais chuliganais. Muzikantų sutartinai neliesdavo. Mėgstamiausias gėrimas - Anykščių natūralus vynas. Kai kurie kramtydavo baltą “Jūratės” filtrą. Faktiškai laisvalaikio neturėjome.
- Kokios muzikos klausydavotės?
- Aš dievinu džiazo standartus. Improvizavau “jazzą” dar prieš “Aitvarus” įvairiose kavinėse, net dalyvavau pirmajame Lietuvos džiazo festivalyje Elektrėnuose. Klausydavausi “bitlų”, “rolingų”, “dorsų”. “Nuspalvink mano pasaulį” - tai mylimiausia “Chicago” daina. Beje, atlikau ją kažkada ir Sporto halėje.
- Apie ką kalbėdavotės?
- Hipiai, kurie nuolat sukinėdavosi aplinkui, mėgdavo kalbėti apie nieką, košdavo tekstą pro dantis. O mes plepėdavome apie dvi “M” (muzika, moterys).
- Ar skaitėte tais laikais?
- Mano stalo knyga buvo “Harmony” roko enciklopedija.
- Kokie įvykiai darė jums didžiausią įtaką?
- Konkursai suteikdavo stimulą, o už šokius kiekvienas gaudavome po dešimt rublių.
- Kuo jūs tikėjote?
- Vieni kitais.
- Ko labiausiai nekentėte?
- Restoranų durininkų.