Andrea Bocelli - populiariausias šių laikų tenoras. Vienintelis dainininkas, kuriam pavyko sujungti popmuziką ir operą. Jis dainuoja dainas kaip operą, o operą - kaip dainas. Milijonai jo gerbėjų visame pasaulyje užstatytų butus, kad tik galėtų apsilankyti jo koncerte. Kai koncertuoja Andrea Bocelli, atrodo, kad viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Žiūrovų salėje tūkstančiai įsimylėjusių moterų surengia tikrą spektaklį: jos kartu dainuoja, verkia, siunčia atlikėjui oro bučinius. Atrodo, kad aklo dainininko balsas daro stebuklus. Net garsioji Elizabeth Taylor tiems kerams neatsispyrė. Per koncertą Holivude, publikai šaukiant „bis!“, ji užlipo ant scenos, kad pareikštų dainininkui pagarbą. A. Bocellis pakvietė aktorę pasilikti ir pritarti dainai. „Mano širdis įstrigo gerklėje, aš vos galėjau kvėpuoti, - dalijosi įspūdžiais aktorė, - lipau nuo scenos apimta ekstazės, bijodama atsitrenkti į smuikininką“. Pirmenybę teikia klasikai Andrea Bocellio atliekamos baladės, žinomų operų arijos tiesiog pakeri klausytojus visame pasaulyje. Nuo 1995 metų parduota daugiau nei 20 milijonų jo albumų. Ironiška, bet jau sulaukęs keturiasdešimties, A. Bocellis pernelyg nesižavi popmuzika, kuri jį išgarsino. Dainininkas pirmenybę teikia klasikai. „Niekas neleistų man dainuoti operos, - sako A. Bocellis, - jeigu nebūčiau tapęs mėgstamu popdainininku. Aš dainuoju operą ne dėl pasipelnymo. Mano įrašų firma neuždirba dėl to nė dolerio“. Lemtingas susitikimas su Zucchero A. Bocellis užaugo šeimos fermoje Toskanoje, Italijos širdyje. Vaikystėje motina uždėdavo plokšteles su tenorų įrašais tiesiog todėl, kad vaikas liautųsi verkęs. A. Bocellis apako būdamas vos trylikos dėl galvos traumos. Jaunuolis manė, kad būdamas neregys, jis negalės dainuoti operose, todėl tapo teisininku, bet po metų persigalvojo ir pradėjo lankyti vokalo pamokas. Dainuojantį bare jį išgirdo popžvaigždė Zucchero ir taip prasidėjo Bocellio karjera. „Aš negalėjau įprastu būdu pradėti karjeros, bet vis tiek man nelaimė išėjo į gera. Juk sulaukiau sėkmės!“. Aklojo sėkmė ir rafinuota kultūra Be abejonės, už savo sėkmę A. Bocellis pirmiausia turi dėkoti žmonių gerumui bei norui jį ginti. Norui, kurį sukelia jo aklumas. Žinoma, faktas, kad jis aklas dainininkas, turi reikšmės istorijoje apie A. Bocelli. Bet teisybė ir tai, kad jo balsas patinka. Jo tembras labai gražus, o kadangi A. Bocellis dainuoja itališkai, publikai susidaro įspūdis, jog ji prisiliečia prie kultūros. Jis parduoda kultūrą populiariai ir drauge rafinuotai. Neregėtą dainininko sėkmę taip pat lemia jo asmenybė. A. Bocellis atrodo nežemiškai romus, malonus, tačiau kartu toks pažeidžiamas. Jo drovią šypseną ir tamsias garbanas publika tiesiog dievina. Jis kuklus: „Kartais mano vadybininkas Torpedinis man sako: „Andrea, tau būtina geriau atrodyti“. Bet aš nesuprantu, apie ką jis kalba...“ Be to, A. Bocelli be galo drąsus. Jis slidinėja, jodinėja ir laimi svarbiausią kovą - nepaisydamas aklumo ir netikėtos sėkmės, jis sugeba gyventi įprastą gyvenimą. Jis laimingai vedęs, turi du vaikus, už jo pečių - tvirta valstietiškų tradicijų šeima. Dainuoja prezidentams ir Popiežiui Prezidentas Bilas Klintonas, atmintinai mokantis filmo „Kanzasas“ muziką, skelbiasi esąs Bocellio gerbėjas. Jis pageidavo, kad dainininkas pasirodytų Baltuosiuose rūmuose ir demokratų susitikime. Popiežius Jonas Paulius II priėmė Bočelį savo vasaros rezidencijoje ir klausėsi jo atliekamo 2000-ųjų metų jubiliejinio himno. Tikrasis A. Bocellio fenomenas klesti ne Italijoje, kur netrūksta dainininkų, sugebančių žaviai padainuoti lengvai įsimenančius motyvus. Plokštelė „Sapnas“, buvusi visų Europos hitų sąrašų viršūnėse, Amerikoje tapo bestseleriu. Viename paskutinių koncertinių turų visi bilietai į koncertus stadionuose, kur telpa daugiau nei 20 tūkst. žmonių, buvo parduoti.