Antonio Lucio Vivaldi (Antonijus Vivaldis, 1678 kovo 4 - 1741 liepos 28) - italų dvasininkas, baroko kompozitorius, smuikininkas daugiau kaip 40 operų, oratorijų, 465 instrumentinių koncertų (tarp jų ciklo „Metų laikai“) autorius.

Groti smuiku Antonijų Vivaldį išmokė jo tėvas, Džiovanis Batista (Giovanni Battista), dirbęs barzdaskučiu prieš tapdamas profesionaliu smuikininku.

1703 m. Vivaldis buvo įšventintas į kunigus ir greitai pramintas Il Prete Rosso („raudonuoju kunigu“), dėl savo rusvų plaukų. Netrukus, 1704 m., jis buvo atleistas nuo mišių laikymo dėl savo silpnos sveikatos (jis greičiausiai sirgo astma), o 1706 m. jis pasitraukė iš kunigystės ir tapo maestro di violino mergaičių prieglaudoje Pio Ospedale della Pietà, Venecijoje. Nuo to laiko jis užsiėmė vien muzika.

1705 m. išleistas pirmasis jo kūrinių rinkinys (raccolta). 1716 m. A.Vivaldis paskirtas maestro de' concerti. Tuo metu jis parašė didžiąją dalį savo muzikos, įskaitant daugybę operų ir koncertų. 1718 m. Vivaldis ėmė daug keliauti. Nepaisant šių kelionių Pietà mokėjo jam kiekvieną mėnesį už du koncertus orkestrui ir repeticijas su orkestru mažiausiai keturis kartus. Įrašai rodo, kad tarp 1723 ir 1729 m. jam buvo sumokėta už 140 koncertų.

Vienas iš žinomiausių A.Vivaldžio kūrinių yra „Keturi metų laikai“, kur jis perteikia skirtingu metu laiku kylančius jausmus. Didelė dalis Vivaldžio repertuaro buvo iš naujo atrasta tik pirmojoje XX a. pusėje Turine ir Genujoje, bet išleista tik antrojoje amžiaus pusėje. Vivaldžio muzika yra inovatyvi, laužanti tradicines schemas; jis suteikė šviesumo formaliai ir ritminei koncerto struktūrai, nuolat ieškodamas harmoninių kontrastų, įvedė inovatyvias melodijas ir temas. Be to, Vivaldis sugebėjo kurti neakademinę muziką, kuria žavėjosi ne siauras intelektualų ratas, o ir plačioji publika. dėl to Vivaldis buvo populiarus net ir tokiose šalyse kaip Prancūzija, kurios tuo metu buvo labai uždaros savo muzikinėje tradicijoje.

Vivaldis laikomas vienu iš kompozitorių, kurie paskatino Baroko muziką evoliucionuoti į klasikinį stilių. A.Vivaldžio kūryba padarė didelę įtaką Johanui Sebastianui Bachui. Kiti kompozitoriai apie A.Vivaldį atsiliepė ne taip palankiai - Igoris Stravinskis teigė, kad A.Vivaldis ne sukūrė šimtus koncertų, bet šimtą kartų perrašė tą patį koncertą.

Nepaisant populiarumo A.Vivaldis mirė skurde ir buvo palaidotas bendrame kape.

Esamas tekstas

Antonio Lucio Vivaldi (Antonijus Vivaldis, 1678 kovo 4 - 1741 liepos 28) - italų dvasininkas, baroko kompozitorius, smuikininkas daugiau kaip 40 operų, oratorijų, 465 instrumentinių koncertų (tarp jų ciklo „Metų laikai“) autorius.

Groti smuiku Antonijų Vivaldį išmokė jo tėvas, Džiovanis Batista (Giovanni Battista), dirbęs barzdaskučiu prieš tapdamas profesionaliu smuikininku.

1703 m. Vivaldis buvo įšventintas į kunigus ir greitai pramintas Il Prete Rosso („raudonuoju kunigu“), dėl savo rusvų plaukų. Netrukus, 1704 m., jis buvo atleistas nuo mišių laikymo dėl savo silpnos sveikatos (jis greičiausiai sirgo astma), o 1706 m. jis pasitraukė iš kunigystės ir tapo maestro di violino mergaičių prieglaudoje Pio Ospedale della Pietà, Venecijoje. Nuo to laiko jis užsiėmė vien muzika.

1705 m. išleistas pirmasis jo kūrinių rinkinys (raccolta). 1716 m. A.Vivaldis paskirtas maestro de' concerti. Tuo metu jis parašė didžiąją dalį savo muzikos, įskaitant daugybę operų ir koncertų. 1718 m. Vivaldis ėmė daug keliauti. Nepaisant šių kelionių Pietà mokėjo jam kiekvieną mėnesį už du koncertus orkestrui ir repeticijas su orkestru mažiausiai keturis kartus. Įrašai rodo, kad tarp 1723 ir 1729 m. jam buvo sumokėta už 140 koncertų.

Vienas iš žinomiausių A.Vivaldžio kūrinių yra „Keturi metų laikai“, kur jis perteikia skirtingu metu laiku kylančius jausmus. Didelė dalis Vivaldžio repertuaro buvo iš naujo atrasta tik pirmojoje XX a. pusėje Turine ir Genujoje, bet išleista tik antrojoje amžiaus pusėje. Vivaldžio muzika yra inovatyvi, laužanti tradicines schemas; jis suteikė šviesumo formaliai ir ritminei koncerto struktūrai, nuolat ieškodamas harmoninių kontrastų, įvedė inovatyvias melodijas ir temas. Be to, Vivaldis sugebėjo kurti neakademinę muziką, kuria žavėjosi ne siauras intelektualų ratas, o ir plačioji publika. dėl to Vivaldis buvo populiarus net ir tokiose šalyse kaip Prancūzija, kurios tuo metu buvo labai uždaros savo muzikinėje tradicijoje.

Vivaldis laikomas vienu iš kompozitorių, kurie paskatino Baroko muziką evoliucionuoti į klasikinį stilių. A.Vivaldžio kūryba padarė didelę įtaką Johanui Sebastianui Bachui. Kiti kompozitoriai apie A.Vivaldį atsiliepė ne taip palankiai - Igoris Stravinskis teigė, kad A.Vivaldis ne sukūrė šimtus koncertų, bet šimtą kartų perrašė tą patį koncertą.

Nepaisant populiarumo A.Vivaldis mirė skurde ir buvo palaidotas bendrame kape.

Siūlomas pataisytas variantas
Antonio Lucio Vivaldi (Antonijus Vivaldis, 1678 kovo 4 - 1741 liepos 28) - italų dvasininkas, baroko kompozitorius, smuikininkas daugiau kaip 40 operų, oratorijų, 465 instrumentinių koncertų (tarp jų ciklo „Metų laikai“) autorius. Groti smuiku Antonijų Vivaldį išmokė jo tėvas, Džiovanis Batista (Giovanni Battista), dirbęs barzdaskučiu prieš tapdamas profesionaliu smuikininku. 1703 m. Vivaldis buvo įšventintas į kunigus ir greitai pramintas Il Prete Rosso („raudonuoju kunigu“), dėl savo rusvų plaukų. Netrukus, 1704 m., jis buvo atleistas nuo mišių laikymo dėl savo silpnos sveikatos (jis greičiausiai sirgo astma), o 1706 m. jis pasitraukė iš kunigystės ir tapo maestro di violino mergaičių prieglaudoje Pio Ospedale della Pietà, Venecijoje. Nuo to laiko jis užsiėmė vien muzika. 1705 m. išleistas pirmasis jo kūrinių rinkinys (raccolta). 1716 m. A.Vivaldis paskirtas maestro de' concerti. Tuo metu jis parašė didžiąją dalį savo muzikos, įskaitant daugybę operų ir koncertų. 1718 m. Vivaldis ėmė daug keliauti. Nepaisant šių kelionių Pietà mokėjo jam kiekvieną mėnesį už du koncertus orkestrui ir repeticijas su orkestru mažiausiai keturis kartus. Įrašai rodo, kad tarp 1723 ir 1729 m. jam buvo sumokėta už 140 koncertų. Vienas iš žinomiausių A.Vivaldžio kūrinių yra „Keturi metų laikai“, kur jis perteikia skirtingu metu laiku kylančius jausmus. Didelė dalis Vivaldžio repertuaro buvo iš naujo atrasta tik pirmojoje XX a. pusėje Turine ir Genujoje, bet išleista tik antrojoje amžiaus pusėje. Vivaldžio muzika yra inovatyvi, laužanti tradicines schemas; jis suteikė šviesumo formaliai ir ritminei koncerto struktūrai, nuolat ieškodamas harmoninių kontrastų, įvedė inovatyvias melodijas ir temas. Be to, Vivaldis sugebėjo kurti neakademinę muziką, kuria žavėjosi ne siauras intelektualų ratas, o ir plačioji publika. dėl to Vivaldis buvo populiarus net ir tokiose šalyse kaip Prancūzija, kurios tuo metu buvo labai uždaros savo muzikinėje tradicijoje. Vivaldis laikomas vienu iš kompozitorių, kurie paskatino Baroko muziką evoliucionuoti į klasikinį stilių. A.Vivaldžio kūryba padarė didelę įtaką Johanui Sebastianui Bachui. Kiti kompozitoriai apie A.Vivaldį atsiliepė ne taip palankiai - Igoris Stravinskis teigė, kad A.Vivaldis ne sukūrė šimtus koncertų, bet šimtą kartų perrašė tą patį koncertą. Nepaisant populiarumo A.Vivaldis mirė skurde ir buvo palaidotas bendrame kape.
Pastabos

 Uždaryti

	Four Seasons - Winter				37
	Four Seasons - Spring				26
	Four Seasons - Autumn				14
	Four Seasons - Summer				11
	Presto - Fantasmi				4
	Largo 3				2
	Largo 5				2
	Allegro 1				2
	Konzert 4 Violin - Allegro				2
	Flotenkonzert Allegro				2
	Allegro 3				1
	Flotenkonzert - La Notte - Largo				1
	Gitarrenkonzert Largo				1
	Presto				1
	(Allegro)				1
	Fargottkonzert - Allegro ma poco				1
	Konzert fur Piccoloflote - Largo				1
	Concerto in G				1
	Konzert fur 2 Gitarren - Allegro				1
	Violinkonzert Cantabile				1
	Konzert fur 2 Trompeten - Allegro				1
	Allegro 2				1
	Largo 1				1
	Largo 4				1
	Largo 2				1
	Oboenkonzert Allegro				1

		Best Of Vivaldi 2003			3