Argent man grupė neeiinė. 75-77 metų laikotarpyje buvo absorbuojama viskas, kas įmanoma nuo Queen, Pink Floyd ir kitų dievų iki vienetinių albumų, kurie darė irgi didelį įspūdį. Tais laikais buvo populiaru turėti kelias plokšteles ir paleisti jas į laisvą klausytojų rinką, gaunant net iš visai nežinomo kliento visai netikėtą albumą. Ko ne torrentai? Taigi Kansas Leftoverture savaitei keičiau į Argent Hold Your Heads Up ir Mountain Rising.

Atėjo laikas perduoti kitam - skauda širdį (magnetofono galvutė susidėvėjus - įrašas šudinas), bet laikas nelaukia - gaunu War, o mano Sheer Heart Attack iškeliauja į Šančius.

Jaunimas, kad jūs žinotumėte, iki kokio įsiurbimo lygio buvo klausoma muzika. Krenti ant grindų, kolonkės 10 W. prie ausų, išjungi šviesą ir gaudai kiekvieną akordą, pasažą, kadensiją.  Dabar galimybės neribotos, tačiau muzika jau nebeapsigyvena  kaip gandras visam laikui. Ji, kaip praskrendančios žąsys, pagagena kelias dienas ir išskrenda. Taip, po metų gal ir grįžta, jei ten tuo metu nesėdi kas kitas. Perprodukcijos sindromas - smegenys saugodamos rezervus atmeta informaciją ir tik itin emocionaliai stiprūs kūriniai pramuša šį barjerą. Bet tai, ką girdėjau 75-ais, kad ir žemesnio nei vidurkis lygio tvirtai sėdi manyje ir verčia neadekvačiai vertinti dabartinės, tobulesnės muzikos atžvilgiu.