Arturas Honegeris (Arthur Honegger) gime 1892 kovo 10 Havre. Jo tėvai buvo šveicarai iš Ciuricho. Jaunystę jis praleido Šveicarijoje, bet vėliau gyveno Prancūzijoje ir save laikė prancūzu. Muzikos mokėsi namuose ir tik 1909 – 1910 įstojo į Ciuricho konservatoriją, po to mokslus tęsė Paryžiaus konservatorijoje, kur be smuikininko specialybės mokėsi muzikos teorijos ir komponavimo bei orkesravimo ir dirigavimo.                                            Pirmieji kompozitoriaus kūriniai pasirodė 1914 – 1918 metų Pasaulinio karo pabaigoje. 1917 jis sukūrė styginių kvartetą, prisotintą ryškiomis spalvomis, trykštantį nervine energija. Į  taip vadinamą „Šveicarišką sąsiuvinį“ įtrauktos fortepioninės pjesės ir trumpi kūriniai, parašyti įvairiu laikotarpiu nuo 1919 iki 1923 metų,  kompozitorių charakterizuoja susikaupusį ir pasinėrusį į kūrybą. Juose Honegeris tai skausmingai ieškantis išeities nervingame lanksčių melodijų sraute ir kaustančiuose ritmuose, tai nugrimztantis į pasyvų raminantį  sustingimą.                   1921 metais Honegeris sukūrė vieną geriausių savo kūrinių liaudies teatrui - muziką Rene Morakso pjesei „Karalius Dovydas“(La Roi David). Šis Honegerio kūrinys buvo etapinis. Juo prasidėjo ilga grandinė monumentalių vokalinių orkestrinių freskų, kaip oratorijos „Pasaulio šauksamai“ Cris du monde, 1931), „Žana d‘Ark ant laužo“ Jeanne d'Arc au bûcher (1935)*, „Mirusiųjų šokis“ La Danse des morts, (1938). Nuo jo nusitęsė gijos į operą „Judita“ Judith (1926) ir nuostabujį Violončelės koncertą (1929), į Antrąją ir Trečiąją simfonijas su jų „honegeriškai“ netikėtu iš tamsos išplaukiančių šviesių melodinių vaizdų pasirodymu. “Karalius Dovydas“ yra talentingas šiuolaikiškas bandymas atgaivinti monumentinį epinį meną.               Vis dėlto tuoj po simfoninės poemos „Džiaugsmo daina“ Chant de joie šviesą išvidusiam labai savotiškam ir originaliam“Pacific 231“ lemta tapti labiausiai žinomu Honegerio kūriniu. Tai simfoninis momentas, kuriame  muzikinėmis priemonėmis labai vaizdingai gautas lokomotivo „Pacific 231“ veržlus 120 km/ val. judėjimas. Toks vis greitėjančio traukinio pojutis išgautas ne greitėjant muzikiniam tempui, bet atvirkščiai, jam lėtėjant, kas labai neįprasta ir nelaukta. Vėliau kompozitorius sukūrė simfoninių momentų triptiką kur be minėto „Pacific 231“ įėjo „Regbis“ Rugby ir „Simfoninis momentas Nr. 3“ Mouvement symphonique n°3 . Viso Honegeris sukūrė 5 simfonijas, 10 baletų,3 operas. Jo kūrinių sąrašas virš 150 opusų.             Honegeris nuo 1920 metų priklausė kompozitorių sambūriui „Šeši“ (jį sudarė Mijo, Honegeris, Pulenkas, Orikas, Diurei ir Žermena Tajefer), kurio principus sukūrė siurealistas  poetas  rašytojas Žanas Kokto. Tačiau tai tęsėsi neilgai. Honegeris visados pasisakydavo prieš dirbtinį muzikos primitizavimą bei taip vadinamą „kasdienybės ( apstatyminę, lyg baldas) muziką“.                                                               Okupacijos metais Honegeris įnešė savo indėlį į Liaudies fronto antifašistinį judėjimą, kada jis sukūrė minėtąją Antrąją simfoniją, „Išlaisvinimo dainą“ ir „Pasaulio pulsą“(radio spektakliui).Paskutinius metus Honegeris nugyveno Paryžiuje. 1953 metais buvo priimtas į  Prancūzų Akademiją, kur jam suteikė Garbės Legiono Ordino karininko laipsnį. Honegeris kūrė muziką teatriniams pastatymams, kino filmams ir radio spektakliams, yra keletos ese apie kompozitorius  ( dalinai apie Stravinskį) autorius. Taip pat rašė kritikos straipsnius, išleido autobiografinę knygą „Aš – kompozitorius.                                                              Honegeris mirė1955 metais lapkričio 27 dieną Paryžiuje po infarkto priepuolio.                                       Įdomus faktas: Arturo Honegerio atvaizdas panaudotas ant 20 Šveicarijos frankų banknoto.  *http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/05/12/kult_02.html

Žymiausi Kūriniai
Opusų numeracija sukurta Harry Halbreich‘o.
Orkestrinė muzika
Simfonijos:
1930 : H 75 Pirma simfonija
1941 : H 153 Antra simfonija styginiams ir trimitui (Symphony for Strings)
1946 : H 186 Trečia simfonija (Symphonie Liturgique)
1946 : H 191 Ketvirtoji simfonija (Deliciae basiliensis)
1950 : H 202 Penktoji simfonija (Di tre re)
Simfoniniai momentai:
1923 : H 53 Pacific 231 (Symphonic Movement No. 1)
1928 : H 67 Rugby (Symphonic Movement No. 2)
1933 : H 83 Symphonic Movement No. 3
Koncertai:
1929 : H 72 Concerto for cello and orchestra in C major (Cello Concerto)
1948 : H 196 Concerto da camera, for flute, English horn and strings
Kita:
1917 : H 16 Le chant de Nigamon
1920 : H 31 Pastorale d'été
1923 : H 47 Chant de joie (Džiaugsmo daina)
1951 : H 204 Monopartita
Oratorijos:
1921 : H 37 Le roi David (Karalius Dovydas) libretas René Morax, versija orkestrui1923
1935 : H 99 Jeanne d'Arc au bûcher (Žana d‘Ark ant laužo) libretas Paul Claudel, versija su prologu 1941
1938 : H 131 La danse des morts (Mirusiųjų šokis) libretas Paul Claudel
1953 : H 212 Une cantate de Noël (Kalėdinė kantata)
Operos:
1925 : H Judith, libretas René Morax, pirmas pastatymas Opéra de Monte-Carlo 1925 vasario 13
1927 : H 65 Antigone, libretas Jean Cocteau pagal Sophocles, pirmas pastatymas  La Monnaie 1927 gruodžio 27
1925 : H L'aiglon, libretas 2 – 4 veiksmui H. Cain, pagal E. Rostand, libretas 1 ir 5veiksmui Jacques Ibert, Opéra de Monte-Carlo, 1937 gegužės 10
Operetes:
1930 : H Les aventures du roi Pausole, libretas A. Willemetz, pagal P. Louÿs, premjera  1930, Paris, Bouffes-Parisiens
1931 : H La belle de Moudon, libretas René Morax, , Mézières, Jorat, Šveicarijoje, 1931 gegužės 30, nepublikuota
1937 : H Les petites cardinal, libretas Willemetz ir P. Brach, pagal L. Halévy, Paris, Bouffes-Parisiens, 1938
Baletai:
1918 : H 19 Le dit des jeux du monde
1921 : H 38 Horace victorieux, symphonie mimée
Kamerinė muzika :
1917 : H 15 Styginių kvartetas No. 1 C-mol
1935 : H 103 Styginių kvartetas No. 2 D-dur
1937 : H 114 Styginių kvartetas No. 3 E-dur